Jei sukdamiesi ištiesiame rankas, sukimosi greitis sumažėja. Ar dangoraižiai gali analogiškai veikti Žemės sukimąsi aplink savo ašį?
Kaskart pastatę itin aukštą pastatą inžinieriai šiek tiek sulėtina Žemės sukimąsi ir vos vos pailgina dieną. Kuo dangoraižis didesnis, sunkesnis ir kuo arčiau pusiaujo, tuo stipriau jis sulėtina Žemės sukimąsi aplink savo ašį.
Šis reiškinys pagrįstas besisukančių objektų fizika. Kai besisukančio objekto masės pasiskirstymas pakinta, paveikiamas sukimosi greitis: perkėlus masę arčiau masės centro greitis padidėja, o atitolinus – sumažėja. Vadinasi, kiekvienas iškylantis dangoraižis mažina Žemės sukimosi greitį. Šį principą galite patyrinėti stebėdami šokėjus ant ledo: darydami piruetus jie sparčiai sukasi aplink savo ašį, o ištiesę rankas ima lėtėti.
Didžiausias planetos pastatas – Dubajuje stūksantis Burdž Chalifa. Jo aukštis siekia 828 m, o svoris – maždaug 500 tūkst. tonų. Tai yra labai mažai, palyginti su Žemės spinduliu (6 371 km) ir mase (maždaug 6 000 000 000 000 000 000 000 t). Vadinasi, pastačius Burdž Chalifą Žemės sukimasis beveik nepakito, o diena pailgėjo vos keliomis milijonosiomis milijardosiomis sekundės dalimis.
Pavienio pastato poveikis toks mažas, kad neįmanoma jo nei pajusti, nei išmatuoti. Netgi visi planetos dangoraižiai kartu sudėjus neturi pastebimos įtakos dienos ilgiui. Jų poveikis vis tiek daug mažesnis nei Mėnulio traukos, kuri per šimtmetį pailgina dieną maždaug 0,0016 sekundės.
Comments are closed.