Pirmoji atviroji lietuvio prof. Sauliaus Gražulio kuruojama kristalografijos duomenų bazė – tai didžiulis lobynas, kurį naudoja viso pasaulio mokslininkai, policininkai, muitininkai, farmacininkai ir net kalnakasybos specialistai.
Bakterijos gali užpildyti betono įtrūkius, padėti atsikratyti ligų ir aptikti žemėje užkastas minas. Mokslininkai prisijaukino bakterijų armiją ir išmokė mažąsias darbininkes atlikti dalykus, su kuriais negebėtų susidoroti joks žmogus.
Patobulinti žmogaus organai arba kosmose atspausdinti milžiniški teleskopai. Modernūs 3D spausdintuvai gali sukurti tokias formas, kurios anksčiau atrodė neįmanomos.
„Airbus“ atliko pirmą bandomąjį skraidančio taksi skrydį. Nuo 2020 m. šios transporto priemonės turėtų apsaugoti nuo automobilių spūsčių piko valandomis, o stotelės būtų įrengtos ant miesto dangoraižių stogų.
Naujosios technologijos akliems žmonėms leis „patirti“ gamtovaizdį, pirštų galais braukiant per automobilio langą.
Šiandien visame pasaulyje 4 milijardai žmonių dar neturi interneto prieigos. Tačiau į 27 km aukštį pakilę milžiniški bepiločiai orlaiviai šią problemą turėtų išspręsti.
Nusišypsokite detektoriui ir jūsų mobilusis telefonas jums praneš, ką valgėte. Tokia galimybė atsirado sukūrus naują jutiklį, išmatuojantį medžiagų, kurias norime apriboti savo racione, pavyzdžiui, cukraus, druskos ir alkoholio, kiekį.
2017 m. vienas bitkoinas buvo vertas daugiau nei 300 g aukso. Ši technologija pamažu gali paversti bankus ir institucijas nereikalingomis.
Prieš keletą dešimtmečių lėktuvai susidurdavo ir dėl to žūdavo tūkstančiai žmonių. Tačiau kiekvienos avarijos priežastys būdavo atidžiai analizuojamos ir taip didinamas skrydžių saugumas. Kitas žingsnis – nauja sistema, neleisianti lėktuvams pradingti.