12 valandų praleidę tarp debesų išlipate iš lėktuvo. Lauke – dienos vidurys. Paprastai tokiu metu būnate aktyvūs ir energingi, bet dabar jaučiatės it zombis. Jei ne skrydis, šiuo metu jau miegotumėte savo lovoje. Kitas dvi dienas jums trūks miego, neturėsite apetito, svyruos jūsų nuotaika, nes perskridę per kelias laiko juostas supainiojote savo vidinį laikrodį.
Smegenyse esantis vidinis laikrodis pritaiko kūną prie ritmo, kuris atitinka 24 valandų parą ir kontroliuoja viską – nuo apetito bei virškinimo iki kraujospūdžio bei savijautos. Jei vidinis laikrodis sutrinka, gali sustoti širdis, prasčiau veikti vaistai ar net pablogėti chemoterapijos rezultatai.
Vaikystėje atrodo, kad laikas vos slenka
Laikas yra stebėtinas dalykas: nors paroje visada 24 valandos, kai kurios dienos atrodo begalinės, o kitos praskrieja akimirksniu.
2012 m. Alabamos universiteto psichologai atliko seriją eksperimentų ir nustatė, kad laiko suvokimui svarbi motyvacija kažką gauti. Tiriamiesiems buvo pateikiamos trejopos nuotraukos: neutrali su geometrinėmis figūromis, mažai motyvuojanti gėlių ir stipriai motyvuojanti gardaus deserto nuotrauka. Nors kiekviena iš jų buvo matoma tiek pat laiko, daugumai atrodė, kad viliojanti deserto nuotrauka rodyta trumpiausiai. Prieš eksperimentą pavalgę (todėl mažiau desertu suinteresuoti) tiriamieji manė, kad nuotrauka su desertu buvo rodoma ilgiau nei kitos dvi. Vadinasi, jų laiko pojūtis buvo visiškai kitoks.
Mūsų motyvacija ką nors gauti (eksperimento metu – gardų desertą) turi įtakos laiko pojūčiui. Kitas nevienodo laiko suvokimo pavyzdys – sendami pradedame jausti, kad laikas bėga vis greičiau.
Dešimtmečiui vieni metai gali atrodyti kaip ištisi amžiai, tačiau vėliau jie praeina greičiau. Toks skirtumas susidaro, nes būname vis daugiau patyrę. Kai mums dešimt, vieni metai sudaro 10 % gyvenimo, o penkiasdešimtmečiui tas pats laikas yra vos 2 % to, kas nugyventa. Taip pat svarbu tai, kad vaikystėje patiriame daugiau naujų įspūdžių, todėl laikas slenka lėčiau nei tada, kai kasdien susiduriame su jau matytais dalykais.
Vidinį laikrodį veikia ir mūsų juslės. Tyrimas parodė, kad klausydami malonios muzikos žmonės mano, jog laikas prabėgo greičiau. Eksperimento dalyviai tokį patį laiko tarpą girdėjo malonią muziką arba bjaurius garsus. Tie, kurie klausėsi gražių melodijų, manė, jog klausymo laikas buvo trumpesnis.
Kitaip tariant, mūsų laiko pojūtis yra nepatikimas, nes priklauso nuo to, ką patiriame ir ką darome. Kita vertus, mūsų kūnai ganėtinai gerai orientuojasi laike.
Laikrodis mūsų smegenyse
Kad geriausiai išnaudotų laiką, kūnas prisitaikęs vadovautis 24 valandų ritmu. Mūsų vidinį laikrodį sudaro pagumburio suprachiazmatiniame branduolyje (nucleus suprachiasmatic, SCN) esanti ląstelių grupė. Ši sritis gauna informaciją iš akių, fiksuojančių aplinkos šviesos ryškumą. Akių tinklainėje yra specialių nervinių ląstelių, kurios SCN informuoja apie aplinkos apšvietimą.
SCN gautą informaciją perduoda smegenų centre esančiai kankorėžinei liaukai, kuri išskiria miego hormoną melatoniną. Pastarasis yra mūsų vidinio laikrodžio asistentas – jis visam kūnui nurodo, kada metas miegoti, o kada – keltis. Kuo stipresnę šviesą fiksuoja akys, tuo mažiau melatonino gaminama.
Visi kūno procesai – nuo žarnyno veiklos iki širdies plakimo – veikia kartu kaip didelis orkestras. Kad viskas eitųsi sklandžiai, kūnas suderinamas sinchronizuojant laiką – panašiai kaip kareiviai sinchronizuoja savo laikrodžius prieš pradėdami misiją. Teisingas laikas gali tapti gyvybės ar mirties klausimu, todėl kūno funkcijos koordinuojamos vadovautis cirkadiniu ritmu, kuris kartojasi diena iš dienos.
Šis ritmas pasireiškia kaip energijos, apetito, kraujospūdžio ir kūno temperatūros svyravimai skirtingu paros metu.
Sugedęs laikrodis gali pražudyti
Mūsų vidiniam laikrodžiui tinkamai neveikiant, gali kilti didelių problemų. Keli tyrimai atskleidė galimas sąsajas tarp naktinio darbo ir padidėjusios rizikos susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, vėžiu ir turėti medžiagų apykaitos sutrikimų. Dirbant naktimis blokuojama melatonino gamyba, nes kūnas neatsiduria visiškoje tamsoje. Tai ir sukelia didžiausią žalą organizmui.
Šventiniai savaitgaliai taip pat gali aukštyn kojomis apversti cirkadinį ritmą. Savaitgalio linksmybės ne vien paverčia pirmadienį sunkiausia savaitės diena, bet gali būti ir dar pavojingesni: pirmadienį ryte yra statistiškai didesnė tikimybė patirti širdies smūgį nei bet kuriuo kitu savaitės metu.
Kiekvieną rytą kūnas padidina kraują tirštinančio baltymo PAI-1 gamybą. Jo kiekis ryte būna didžiausias ir pamažu per dieną mažėja. Tirštesnis kraujas dieną buvo naudingas evoliuciškai: būtent šiuo metu mūsų protėviai labiausiai rizikuodavo būti sužeisti ir kraujuoti, pavyzdžiui, medžiodami arba sunkiai fiziškai dirbdami. Deja, tirštesnis kraujas taip pat padidina širdies smūgio tikimybę rytais. Ypač jei kūno vidinį laikrodį išderino savaitgalis, kurio metu linksminomės kiaurą naktį ir pramiegojome visą dieną.
Dėl to mūsų vidinis cirkadinis ritmas prasilenkia su šviesos ir tamsos ciklu. Kai pirmadienį ryte suskambus žadintuvui mums tenka paskubomis ruoštis darbams, laikini trikdžiai gali lemti padidėjusį kraujospūdį ir kūne plintantį uždegimą. Taip išauga širdies smūgio tikimybė.
Pusryčiai – būtini!
Rytas svarbus ir dėl valgymo: daugybė duomenų rodo, kad mūsų sveikatai įtakos turi ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, kada valgome. Keli tyrimai sufleruoja, kad pusryčius praleidžiantys žmonės labiau rizikuoja priaugti svorio ir susirgti diabetu. Harvardo visuomenės sveikatos universiteto mokslininkai 16 metų vertino 30 tūkst. vyrų valgymo įpročius. Išvada – nepusryčiaudavę vyrai daugiau nei 20 % dažniau sirgo diabetu nei tie, kurie ryte pavalgydavo.
Mokslininkai taip pat rado sąsajų tarp valgymo laiko ir svorio metimo. 12 savaičių trukusio eksperimento metu dvi žmonių grupės kasdien gaudavo tą patį kalorijų kiekį. Vieni suvalgė daugiau kalorijų rytais, kiti – vakarais. Ryte daugiau valgę tiriamieji numetė daugiau svorio.
Valgyti vėlai nėra gera idėja. Kūno gebėjimas reguliuoti cukrų kraujyje smarkiai sumažėja po 20 val., todėl vėlyvos vakarienės ir užkandžiai gali sukelti laikiną priešdiabetinę būklę, kai naktį pakyla cukraus kiekis. Kartu sutrinka ir miegas.
Vėžio gydymas – vidurnaktį
Kaip ir kitų kūno funkcijų, taip ir medžiagų apykaitos aktyvumas dienos metu svyruoja. Tai turi didelę įtaką vaistų veiksmingumui. Atlikus eksperimentą su žarnyno vėžiu sergančiais žmonėmis paaiškėjo, kad daugiau nei pusei tiriamųjų chemoterapija buvo veiksmingesnė apie vidurnaktį. Šiuo laiku kūnas gamina daugiau fermento dihidropirimidino dehidrogenazės, kuris skaido chemoterapijoje naudojamą vaistą fluorouracilą.
Tyrimai taip pat rodo, kad vėžio gydymas spinduliuote ryte veiksmingesnis nei popiet, o traumos po širdies operacijos rizika sumažėja perpus, jei operuojama popiet, ne ryte.
Vidinį laikrodį turi net bakterijos
Žmonės – ne vieninteliai, kurių kūnai skiria dieną nuo nakties. Laiko pojūtį turi augalai, gyvūnai ir net grybai. Augalai suvokia laiką pagal saulės šviesos stiprį ir cukraus kiekį ląstelėse – pagal tai jie sužino, kada žydėti ir skleisti aromatus.
Tarptautinė mokslininkų komanda atskleidė, kad net giliai po žeme gyvenančios bakterijos jaučia laiką. 2021 m. sausį publikuotas tyrimas atskleidė, kad dirvos bakterijos Bacillus subtilis turi 24 valandų cirkadinį ritmą. Tas pats tyrimas parodė, kad šių bakterijų genų aktyvumas cikliškas. Tai gali mums suteikti naujų ginklų kovojant su užkratais – jei bakterijas nuo antibiotikų saugantys genai kažkuriuo metu mažiau aktyvūs, tai tuo metu su jomis susidoroti būtų lengviausia.
Dabar mokslininkai ketina tirti, ar kuriuo nors paros metu antibiotikai veiksmingesni. Tyrimų duomenys leis bakterijų vidinius laikrodžius panaudoti prieš jas pačias.
Viskam savas laikas
Per dieną kūnas atlieka begalę užduočių. Tam tikras paros laikas tinkamesnis vienoms ar kitoms iš jų, todėl vidinis laikrodis rūpinasi cirkadiniu ritmu. Tai užtikrina, kad kiekviena užduotis būtų atliekama geriausiai ir efektyviausiai.
02:00 Giliausias miegas
04:30 Žemiausia kūno temperatūra
07:30 Kūnas nustoja gaminti melatoniną
10:00 Esame budriausi
14:30 Geriausia koordinacija
17:00 Stipriausia širdies ir kraujagyslių sistema bei raumenys
19:00 Aukščiausia kūno temperatūra
21:00 Kūnas pradeda gaminti melatoniną
RYTAS (6–12 val.)
Suaktyvėja kraujospūdis ir žarnynas
Dienos šviesa sustabdo miego hormono melatonino gamybą. Kyla kraujospūdis, kūno temperatūra ir streso hormono kortizolio kiekis. Suaktyvinama žarnyno sistema, todėl daugeliui žmonių ryte prireikia išsituštinti.
POPIETĖ (12–18 val.)
Fizinės kūno galimybės pasiekia aukščiausią tašką
Popiet esame fiziškai stipriausi, mūsų koordinacija geriausia, o reakcijos laikas trumpiausias. Būtent šiuo metu mūsų raumenų tonusas geriausias, o širdies ir kraujagyslių sistema veikia efektyviausiai.
VAKARAS (18–24 val.)
Gaminama daugiau miego hormono
21 val. kūnas pamažu pradeda didinti miego hormono melatonino kiekį. Vėlai vakare taip pat sustoja žarnyno veikla, kad vidury nakties neprireiktų keltis ir eiti į tualetą.
NAKTIS (0–6 val.)
Nukrinta kūno temperatūra, sulėtėja visi procesai
Daugiausia melatonino gaminama 3–4 valandą. Tuo metu ir kūno temperatūra būna mažiausia. Kraujospūdis žemas, kortizolio mažai, o cukraus kiekis kraujyje stabilus.
Comments are closed.