Gebėjimas lyginti save su kitais padėjo mūsų rūšiai išlikti ir suklestėti, tačiau be saiko lygindamiesi pasijuntame sugniuždyti. Atsidarius feisbuką mus prislegia 2,2 mlrd. sėkmių istorijų, tad mūsų pačių gyvenimas nebeatrodo toks vykęs.
Žmonės yra kultūringi gyvūnai, galintys vertinti meną ir stebėdami bei mokydamiesi vieni kitiems perduoti žinias. Gebėjimas perduoti kultūrą kitiems leido mums pagaminti automobilius, nuskraidinti žmones į Mėnulį ir sukurti internetą. Nors šimpanzės ir kiti gyvūnai gali mokytis stebėdami kitų elgesį, žmonės vieninteliai gali žinias kaupti. Sunku pasakyti, ar dėl to mes laimingesni, tačiau mūsų rūšiai šis gebėjimas leido pasiekti įspūdingų dalykų.
Gebėjimas kaupti ir vertinti informaciją taip pat leidžia įsivaizduoti save kitų žmonių kailyje, o jei kažkam sekasi geriau, išsiaiškinti, kaip siekti tokios sėkmės. Gebėjimas lygintis suteikė žmonijai milžinišką pranašumą kovojant dėl išlikimo, nes norint pagerinti savo gyvenimą pirmiausia reikia įsivaizduoti, kuo jis gali skirtis nuo dabartinio. Negalėdami įsivaizduoti tolimų tikslų, negalėtume sukurti plano, kaip juos pasiekti.
Nuo svajonių iki pavydo
Savęs lyginimas su kitais gali padėti suvokti, kaip norėtume gyventi patys, paskatinti kurti svajones ir jų siekti. Todėl dažnai išties naudinga tai daryti. Tačiau pastaruoju metu šis mūsų talentas virsta problema, ir bene labiausiai dėl to kalti socialiniai tinkai.
Kol kas dar nedaug žinome apie socialinių tinklų poveikį mūsų socialiniam gyvenimui – vis dėlto, tai dar nesenas reiškinys. Didžioji dalis socialinius tinklus nagrinėjančių mokslinių tyrimų orientuojasi į vieną platformą – feisbuką, didžiausią socialinį tinklą pasaulyje. Kai kurie iš šių tyrimų parodė esant ryšį tarp naršant feisbuką praleidžiamo laiko ir depresijos simptomų. Tačiau yra ir tokių, kurie pateikė sąsajų tarp laimės jausmo ir feisbuko naudojimo. Tad atrodo, kad šis socialinis tinklas žmones ir liūdina, ir džiugina.
Norėdami sužinoti, kodėl kai kurie feisbuko tyrimai duoda tokius skirtingus rezultatus, mokslininkai tiriamuosius suskirstė į dvi grupes: aktyvius ir pasyvius socialinio tinklo naudotojus.
Aktyvus naudojimas – tai dalyvavimas socialiniuose mainuose (pvz., diskusijose), koncertų paieška, bandymas rasti seniai matytus vaikystės laikų draugus. Pasyvus naudojimas apibrėžiamas kaip kitų gyvenimo stebėjimas – nuo draugų ir pažįstamų iki socialinio tinklo įžymybių ir kitų žinomų žmonių.
Eksperimentas atskleidė aiškų dėsningumą: aktyvus naudojimas yra naudingas, o pasyvus daro žmones nelaimingus. Stebėdami, ką daro kiti žmonės, lyginame savo ir jų gyvenimus. Deja, tai dažnai sukelia pavydą.
Feisbukas iškreipia realybę
Realiame pasaulyje paprastai lyginame save su kaimynais, draugais ir pažįstamais – žmonėmis, kurių gyvenimai dažnai ne tiek daug skiriasi nuo mūsų. Be to, dažniausiai turime progų palyginti ir gerus, ir blogus dalykus.
Deja, socialiniuose tinkluose viskas vyksta kitaip. Feisbuke bendrinama informacija vargu ar atspindi žmonių kasdienį gyvenimą. Socialiniai ir psichologiniai mechanizmai lemia, kad socialinių tinklų naudotojai nori atrodyti kuo geriau. Stengiamės būtinai patikti, todėl nekeliame nuotraukų ir nepasakojame dalykų, kurie mūsų gyvenimą nudažytų liūdnomis, kasdieniškomis ir neypatingomis spalvomis. Stebėdami pagražintas, nerealistiškas kitų žmonių gyvenimų versijas galime imti jausti nerimą dėl to, ką patys esame pasiekę, ir baimę dėl praleistų galimybių (angl. FoMO – fear of missing out). Lyginant savo gyvenimą su tais, kuriuos matome socialiniuose tinkluose, gali kilti įspūdis, jog gyvename kažkaip ne taip: juk visų kitų realybė daug spalvingesnė ir įdomesnė!
Prieš atsirandant feisbukui progų palyginti save su kitais turėjome daug mažiau. Kiekvieną mėnesį šiuo socialiniu tinklu naudojasi maždaug 2,2 mlrd. žmonių. Tai mums suteikia tiek pat progų palyginti savo gyvenimą su kitų. Situacija darosi dar blogesnė, jei gyvai nepažįstame žmonių, kuriuos sekame socialiniuose tinkluose – tuomet matome tik gerąsias jų gyvenimo puses ir dar labiau nuvertiname save.
Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiausia nepažįstamus žmones sekantys feisbuko naudotojai daug dažniau mano, kad kiti gyvena geriau. O kuo daugiau pasyviai naudojamės feisbuku, tuo daugiau jaučiame pavydo. Daug metų šiame socialiniame tinkle besilankantys žmonės dažnai būna įsitikinę, kad kiti yra laimingesni, o gyvenimas apskritai yra nesąžiningas.
Kitaip tariant, mūsų psichinei sveikatai naudingiau feisbuke sekti naujienas apie įprastus, kasdienius įvykius, o ne apsimestinai laimingų ir perdėtai optimistiškų veikėjų paskyras. Tik matydami tikroviškus, kasdienius dalykus galime realistiškai vertinti savo pačių gyvenimą.
GYVŪNAI MOKOSI STEBĖDAMI VIENI KITUS
- Beždžionės išmoksta gauti medaus
Mokslininkai įrodė, kad šimpanzės stebi vienos kitas ir išmoksta, kaip iš sunkiai pasiekiamų vietų (pvz., medžių kamienų) arba naudojantis įrankiais (pvz., pagaliais) gauti gardaus medaus.
- Varnos įprato bijoti kaukių
Eksperimento metu varnas gaudydavo ir iškart vėl paleisdavo kaukėtas vyras. Stebėdamos tai ir kitos varnos suprato pavojų – visi būrio paukščiai ėmė saugotis kaukėtų žmonių.
- Aštuonkojai priima vienodus sprendimus
Bestuburiai taip pat mokosi vieni iš kitų. Viename eksperimente aštuonkojams reikėjo pasirinkti iš dviejų daiktų, kurie buvo visiškai vienodi, skyrėsi tik spalva. Vienas aštuonkojis stebėjo kitą ir nuolat rinkdavosi tokį patį daiktą.
Comments are closed.