Mokslininkai trejus metus stebėjo per 500 žmonių ir darsyk įrodė, kad vienas konkretus veiksnys lemia, kaip greitai užmiegame.
Tos ilgos naktys, kai vartomės lovoje, bandydami užmigti. Negalėjimas sudėti bluosto ne tik erzina, bet ir gali pakenkti smegenims.
Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai žurnale „Journal of Pineal Research“ publikavo tyrimą, kurį atlikdami trejus metus stebėjo 507 universiteto studentus, nešiojančius specialias apyrankes.
Tyrime dalyvavę studentai apyrankes nešiojo 2015–2018 metais. Mokslininkai stebėjo jų miego dėsningumus ir dieną gaunamos šviesos kiekį.
Surinkti duomenys atskleidė, kad studentai miegojo panašiai ilgai, nepriklausomai nuo metų laiko, tačiau žiemą darbo dienomis ėjo miegoti 35 minutėmis vėliau ir kėlėsi 27 minutėmis vėliau nei vasarą. Šis atradimas mokslininkus nustebino, nes Sietle (universiteto mieste) vasarą saulė šviečia 16 valandų, o žiemą – 8-ias. Tyrėjai tikėjosi, kad ilgais šviesiais vasaros vakarais studentai vakaros ilgiau, bet rezultatai buvo priešingi.
Pasak mokslininkų, tai galėtų paaiškinti mažas kiekis dienos šviesos vasarą, sutrikdantis studentų vidinį laikrodį (cirkadinį ritmą) ir persukantis jį maždaug 40 minučių. Tiesiog jie žiemos mėnesiais per mažai laiko praleisdavo lauke. Be to, labai svarbu ir tai, kokia šviesa mus veikia.
„Kai ryte ar dienos pirmoje pusėje gauname daug šviesos, tai veikia mūsų vidinį laikrodį, todėl greičiau pavargstame vakare. Šviesa antroje dienos pusėje arba anksti vakare atideda nuovargį“, – aiškino Horacio de la Iglesia, vienas iš publikacijos autorių ir biologijos profesorius iš Vašingtono universiteto.
Pasak jo, gauti rezultatai yra svarbus priminimas visiems – ne vien studentams. „Daugybė mūsų gyvena miestuose, pilnuose dirbtinės šviesos, o dieną dažniausiai praleidžiame patalpose. Šis tyrimas demonstruoja, jog turime išeiti į lauką (kad ir trumpam), ypač rytais, kad gautume natūralios šviesos“, – paaiškino mokslininkas.
Comments are closed.