Sensacingas tyrimas atskleidė: skruzdžių lėliukių išskiriamas maistingas skystis padeda pamaitinti jų kolonijas.
Skruzdės sunkiai dirba ir gali bendradarbiauti nešdamos šakas bei lapus, kelis kartus didesnius už jas pačias. Tačiau tai – dar ne visi jų sugebėjimai.
Žurnale „Nature“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad skruzdžių lėliukės išskiria maistingą skystį, padedantį išgyventi ir lervoms, ir suaugusioms skruzdėms.
Tas skystis būtinas, kad skruzdės galėtų augti ir išgyventi – visai kaip naujagimiai žinduoliai būna priklausomi nuo savo motinos pieno. Jei skysčio skruzdės nesuvartoja, jis užsikrečia grybais, naikinančiais lėliukes. Tai nustebino nemažai mokslininkų.
„Išties netikėta, kad anksčiau niekas to nepastebėjo, – sako Sorbonos universiteto (Paryžius) etologė Patrizia d’Ettore. – Iki šiol lėliukes laikėme nenaudingomis, nes jos nėra judrios, neėda, ir jas tiesiog kilnoja skruzdės darbininkės. Tačiau šis tyrimas įrodo, kad taip nėra.“
Tyrimas taip pat pademonstravo, kad lėliukių „pienas“ nėra vos vienai skruzdžių rūšiai būdingas reiškinys. Jis stebimas penkiose didžiausiose pošeimėse, o kiekvienai jų priklauso kelios rūšys skruzdžių. Šis atradimas sufleruoja, kad toks ypatingas pienas galbūt netgi atlieka tam tikrą vaidmenį skruzdžių socialinėse struktūrose.
„Jis išsivystė arba netrukus po to, kai skruzdės tapo socialiais gyvūnais, arba netgi prieš tai“, – sako Rokfelerio universiteto (JAV) biologas Danielis Kronaueris.
Kitas mokslininkų žingsnis – ištirti, kaip lėliukių pienas veikia lervų ir suaugusių skruzdžių elgseną ir fiziologiją: ar prieiga prie lėliukių pieno turi įtakos tam, į ką išsivystys lerva – į skruzdę karalienę ar darbininkę.
Comments are closed.