Kai gyvūnai, tarp jų – ir žmonės, leidžia laiką su kitu individu, su kuriuo juos sieja artimas ryšys, smegenyse tai palieka unikalų pėdsaką.
Paimkite mylimojo ranką, ir jūsų smegenis užplūs atlygio jausmas. Meilė tvyro ne tik ore, bet ir jūsų smegenyse.
Kolorado Boulderio universiteto (JAV) mokslininkai ištyrė, kas vyksta, kai esame su mums rūpimu žmogumi ar kai ilgimės jo.
Šiam tikslui jie pasitelkė prerijų pelėnus – vienus iš nedaugelio žinduolių, kurie, kaip ir žmonės, laikui bėgant yra linkę užmegzti ryšius, dalytis namais, kartu auginti palikuonis, o praradę savo partnerį patiria į sielvartą panašią būseną.
Per vieną eksperimentą pelėnų porelė buvo atskirta durimis ir vienas iš jų turėjo jas atidaryti. Per kitą eksperimentą abu pelėnai turėjo perlipti tvorą, kad pasiektų savo partnerį.
Pelėnams bandant atlikti užduotį, mokslininkai stebėjo aktyvumą gyvūnų sutelktiniame branduolyje – smegenų dalyje, kuri ir žmones, ir kitus gyvūnus motyvuoja siekti atlygio. Rezultatai parodė, kad, pelėnams pasiekus partnerį, smegenys išskiria daugiau malonumą sukeliančio hormono dopamino.
„Tai rodo, kad dopaminas ne tik labai svarbus mūsų motyvacijai ieškoti naujo partnerio. Smegenų atlygio centre iš tikrųjų daugiau dopamino išsiskiria tuomet, kai jau esame su savo partneriu“, – teigia Boulderio universiteto neuromokslininkė Anne Pierce.
Tai buvo pastebėta ir per kitą eksperimentą, kai pelėnai turėjo rasti kitus pelėnus, su kuriais anksčiau yra buvę kartu ir užmezgę ryšį (tai galima traktuoti kaip savotišką draugystę).
„Smegenyse radome biologinę žymę, rodančią, kad tam tikri pažįstami žmonės mūsų smegenyse palieka unikalų cheminį pėdsaką“, – pranešime spaudai teigia A. Pierce.
Per dar vieną eksperimentą pelėnai buvo laikomi atskirai keturias savaites – pakankamai ilgai, kad pradėtų ieškoti naujų partnerių.
Porelei vėl susitikus, abu prisiminė vienas kitą, tačiau anksčiau buvusio dopamino antplūdžio beveik nebeliko.
„Manome, kad tai yra savotiškas smegenų persijungimas, leidžiantis gyvūnui judėti pirmyn ir galbūt užmegzti naują ryšį“, – sako Zoe Donaldson, elgesio neurologijos docentė ir viena iš tyrimo autorių.
Tai gali būti gera žinia žmonėms, išgyvenusiems skaudų išsiskyrimą ar net praradusiems sutuoktinį. Tyrimai rodo, kad smegenyse yra prigimtinis mechanizmas, apsaugantis mus nuo nesibaigiančių nutrūkusios meilės kančių.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad, norint tyrimų rezultatus pritaikyti žmonėms, reikia atlikti daugiau eksperimentų.
Comments are closed.