Nauji eksperimentai parodė, kad Žemėje gyvuojantys atsparūs organizmai ateityje galėtų aprūpinti Marse įkurtas bazes deguonimi ir maistu.
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) aplink Žemę skrieja šaltame kosmoso vakuume. Kokiu būdu stoties viduje išlaikoma šilta temperatūra?
Kas būtų, jei mūsų sistemoje būtų dar viena Saulė? Kaip tai paveiktų planetas? O gyvybę Žemėje?
Naujausi tyrimai rodo, kad Titane esantys metano vandenynai – ne tik platūs, bet ir gilūs. Šis atradimas tiesia kelią NASA svajonei į kosminę misiją išsiųsti pirmąjį „povandeninį laivą“.
Naujas kompiuterinis ugnikalnių raidos modelis ir 25 metų senumo radaro duomenys atskleidė: atšiaurioje planetoje kaimynėje vis dar aktyvūs ugnikalniai.
Naujos kompiuterinės simuliacijos atskleidė dramatišką Raudonosios planetos palydovų praeitį. Arčiausiai Marso skriejantis jo palydovas Fobas veikiausiai susiformavo iš dulkių žiedo vos prieš 200 mln. metų.
Keistas dviejų žvaigždžių judėjimas atskleidė, kad vos už 1 tūkst. šviesmečių nuo Žemės skrieja juodoji bedugnė. Ji yra tris kartus arčiau nei artimiausia iki šiol žinota juodoji skylė.
Juoko dujos sukuria euforijos pojūtį, kuris kai kuriems žmonėms sukelia juoką.
NASA mokslininkai rado nenuginčijamų įrodymų, kad Jupiterio palydove Europoje yra skystas vandenynas, kuriame gali būti gyvybės.
Skraidanti laboratorija tyrinės vieną didžiausių Saulės sistemos palydovų. Ten tikimasi rasti aminorūgščių ir kitų molekulių, kurios galėtų būti gyvybės įrodymas.