Ar katės krisdamos visada nusileidžia ant kojų?

Yra posakis, kad katės visada sugeba ore apsiversti ir nusileisti ant kojų. Jei tai tiesa, kodėl kiti gyvūnai to negali?

Jei katė krenta iš didesnio nei maždaug 1 m aukščio, ji nusileidžia ant kojų nepaisant to, kaip pradėjo kristi (jei tik neserga ar nėra išorinių trikdžių). Būtent nuo 1 m aukščio katėms jau užtenka laiko leidžiantis apsiversti ore. Tokį gebėjimą biologai pavadino kritimo ištaisymo refleksu. Tokiam talentui reikalingos katės kūno ypatybės, pavyzdžiui, itin lankstus stuburas ir puikiai išsivystęs pusiausvyros organas, leidžiantis krintančiai katei staigiai susiorientuoti. 1984 m. amerikiečių mokslininkai tyrinėjo, kokio amžiaus katės įgauna šį refleksą. Paaiškėjo, kad apsivertimo ore pagrindus kačiukai įvaldo jau 3–4 savaičių, o dar po kelių savaičių jau gali tiksliai nusileisti ant kojų. Kritimo ištaisymo refleksą naminių kačių protėviai išsivystė medžiodami medžiuose ir dažnai rizikuodami iš jų iškristi. Biologai tvirtina, kad šį refleksą turi beveik visi kačių šeimos nariai. Žinoma, kai kurių rūšių, tokių kaip pumos ir tigrai, atstovai yra daug sunkesni, todėl negali lengvai susidoroti su labai dideliu aukščiu, nors krisdami ir nusileidžia ant kojų. Katės nėra vienintelės, kurioms būdingas toks išradingas kritimas. Jūrų kiaulytės, kiškiai ir kai kurie kiti gyvūnai taip pat turi savus kritimo ištaisymo refleksus.

Ištobulinta fiziologija leidžia katėms apsiversti ore

Katės ore sukasi naudodamos dvigubą sukimosi ašį ir staigias inercijos momento korekcijas.

1. Pritraukdama priekines ir ištiesdama užpakalines letenas, katė sulenkia nugarą, kad jos priekis ir užpakalinė dalis atsidurtų statmenai. Užpakalinė kūno dalis atlieka inkaro funkciją ir užtikrina, kad krisdama katė nepradėtų nevaldomai suktis.
2. Katė pasuka priekinę kūno dalį aplink ašį, statmeną galinei kūno daliai. Priekinė kūno dalis gali pasisukti ne mažiau nei 90 laipsnių, o galinė – ne daugiau nei 10 laipsnių. Paskui galinė dalis pasisuka taip, kad atitiktų priekinę.
3. Apsisukusi katė ištiesia letenas, kad galėtų nusileisti. Iš didesnio nei 20 m aukščio krintanti katė išskečia kojas į šalis, kad oro trintis sumažintų greitį. Nusileidimo momentu katės priglaudžia pėdutes, kad galva atsitrenktų į letenas.