Terminiai drabužiai apsaugo mūsų kūną nuo šalčio, bet kokiai temperatūrai esant negelbėtų net šilčiausia apranga? Koks šaltis mirtinas neapsirengusiam žmogui?
Jei spaudžiant –40 °C nuogi išbėgtumėte į lauką ir pabėgiotumėte tris minutes, veikiausiai nieko nenutiktų. Tačiau atsidūrus žemesnėje nei –60 °C temperatūroje reikalai būtų kur kas prastesni. Tokiame šaltyje nuoga oda išsyk užšąla, o jos ląstelės žūsta. Jei būtų paveiktas visas kūnas, žmogus mirtų beveik išsyk. Net apsisaugojus storu drabužių sluoksniu, plotai aplink akis ir nosį galėtų smarkiai nušalti.
Įkvėptas itin šaltas oras gali pakenkti kvėpavimo takams ir plaučiams. Todėl inuitai ir kiti labai šaltų vietovių gyventojai dažnai patiria plaučių traumas. Kad to išvengtų, Antarktidoje dirbantys mokslininkai dažnai kvėpuoja per vamzdelį, kuris pravedamas pro jų drabužius. Taip kūnas sušildo orą prieš jam pasiekiant kvėpavimo takus.
Nors termometras rodo vos kelis laipsnius žemiau nulio, pučiant vėjui gali atrodyti, kad yra daug šalčiau. Vėjo žvarbumo indeksas nusako, kokią įtaką vėjas daro šalčio pojūčiui. Kūnas sušildo aplinkinį orą ir sukuria izoliacijos sluoksnį. Vėjas šį šilumos sluoksnį nupučia, todėl atvėstame greičiau, o oda šąla labiau. Būtent todėl –20 °C temperatūra per audrą ne mažiau pavojinga nei –40 °C ramiu oru. Be to, didesnį šalčio pojūtį sukelia ir drėgmė. Todėl norint išgyventi šaltyje, gyvybiškai svarbu išlikti sausiems, kad nuo prakaito šlapi drabužiai neatšaldytų kūno.
Vostokas (Antarktida) yra šalčiausia planetos vieta. Čia vidutinė temperatūra siekia –60 °C.
Comments are closed.