Charlesui Darwinui šis klausimas kėlė daugybę problemų: kaip lyg iš niekur, be jokių ligtolinės evoliucijos pėdsakų atsirado didžiausi planetos gyvūnai? Pagaliau mokslininkai turi atsakymą – jiems pavyko rasti keistus gyvūnų protėvius.
Gyvam organizmui evoliucionuojant kūno dalys tobulėja, prisitaiko prie aplinkos, o kartais išsivysto nauji ar išnyksta nereikalingi organai. Šiuo metu žmogaus evoliucija progresuoja greičiau nei bet kada anksčiau.
Nauji tyrimai rodo, kad islandų genome yra denisoviečių DNR. Vadinasi, šie homininai buvo plačiai paplitę.
Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.
500 tūkst. metų senumo kaulai ir dantys gali priklausyti nežinomai rūšiai, kuri šimtus tūkstančių metų vystėsi izoliuota nuo visų kitų.
Biologus nustebino maža Notingamo universiteto (Anglija) akvariume gyvenanti žuvytė. Dyglių patelė pastojo – t. y. kūne tebesančiuose kiaušinėliuose išsivystė embrionai.
Nuo tada, kai evoliucija atskyrė žmogų nuo beždžionės, pasikeitė trys genai. Todėl mūsų smegenys nuo gorilos skiriasi net 7 milijardais ląstelių.