Insekticidai pakeitė tarakonų genus, todėl žmonių nekenčiami kenkėjai mažiau trokšta cukraus ir daug greičiau dauginasi.
Tarakonų patinams tampa vis sunkiau prisimeilinti patelėms, siūlant mažas saldžias dovanėles. Žurnale „Nature“ publikuotame Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkų atliktame tyrime teigiama, kad ištvermingieji kenkėjai išsiugdė naujus cukraus vartojimo įpročius, kad išvengtų insekticidų.
Prieš pradėdami poruotis, tarakonų patinai išskiria saldų kūno sekretą, kuris yra tarsi dovana patelei. Šis skystis yra riebalų ir cukraus mišinys, skirtas patelės dėmesiui pritraukti ir išlaikyti pakankamai ilgai, kad prasidėtų poravimasis. Mintančios patelėsseilės susimaišo su cukraus mase, kuri suskaido kompleksinius sekreto cukrus, tarp kurių yra maltozė, maltotriozė ir kt. Maltozę patelės greitai paverčia gliukoze, o maltotriozei suskaidyti prireikia daugiau laiko. Kai medžiaga virsta gliukoze, jos skonis apkarsta ir atbaido pateles. Tačiau kol šis procesas įvyksta, patinėliai spėja pradėti poravimosi procesą.
2013 m. mokslininkai pastebėjo, kad kai kurios patelės greitai atsitraukia nuo patinų. Atlikdami tyrimą mokslininkai išsiaiškino, kad jos turi genetinę variaciją, dėl kurios seilės greičiau skaido maltozę. Kartus pateles atbaidantis skonis atsiranda patinams nespėjus pradėti poravimosi proceso. Mokslininkams kilo klausimas, kodėl ši nauja patelių savybė nesumažino tarakonų populiacijos.
Pasirodo, kol patelės išsiugdė naujus cukraus vartojimo įpročius, patinai sukūrė naujų poravimosi būdų. Įprastai patinai išskleidžia sparnus ir per nugaroje esančias liaukas išskiria saldų sekretą. Jei patelė susidomi, užlipa tarakonui ant nugaros ir pradeda maišyti savo seiles su cukraus mase. Kol patelė užsiėmusi maistu, patinas pakreipia savo kūną taip, kad naudodamasis išgaubta varpa sugriebtų patelės užpakalinę dalį. Tada prasideda 90 minučių trunkanti poravimosi procedūra, kai patinas antru peniu perduoda patelei spermą.
Naujų rūšių tarakonų patinai prisitaikė prie pakitusios patelių elgsenos. Mokslininkai nustatė, kad šių tarakonų patinų cukraus masėje buvo daugiau maltotriozės, todėl patelės prie jų užtrukdavo ilgiau. Be to, patinai sutrumpino ilgą poravimosi procedūrą iki kelių minučių ar net sekundžių.
Naujus poravimosi įpročius tarakonai suformavo siekdami išvengti mirties nuo insekticidų. Kenkėjų nuodai gaminami su gliukoze, siekiant užmaskuoti toksišką pesticidų mišinį. Kitaip tariant, tarakonai pakeitė savo elgseną ir genus, kad išgyventų.
Atrodo, kad tarakonų su naujuoju genų variantu daugėja. Vadinasi, turime rasti naujų būdų, kaip atsikratyti šių kenkėjų, nes didėjanti pasaulinė tarakonų populiacija gali turėti nemalonių pasekmių žmonėms. Tarakonų ekskrementai gali platinti tokias ligas kaip apsinuodijimas salmonelėmis, enteritas ir dizenterija. Superkenkėjai jau dabar yra labai ištvermingi. Jie gali mėnesį išgyventi netekę galvos ir ištverti iki 10 kartų didesnę radioaktyviąją spinduliuotę nei žmonės. Dabar turėtume iš naujo apsvarstyti kovos su kenkėjais būdus.
Comments are closed.