500 tūkst. metų senumo kaulai ir dantys gali priklausyti nežinomai rūšiai, kuri šimtus tūkstančių metų vystėsi izoliuota nuo visų kitų.
Filipinuose esančiame urve rasti kaulai ir dantys papildė žmonijos istoriją nauju skyriumi. Beveik nekyla abejonių, kad tai nežinomos prieš 50 tūkst. metų gyvenusios žmonių rūšies palikimas. Kaulus atradę Australijos universiteto mokslininkai lygina šį įvykį su 2003 m. Homo floresiensis atradimu.
Naujojo atradimo vieta – Lusono salos šiaurė. Kol kas mokslininkams pavyko atkasti bent dviejų suaugusiųjų ir vieno jaunesnio individo palaikus. Kojų ir rankų pirštų kaulai rodo, kad, nors šios rūšies atstovai ir vaikščiojo stati, jie turėjo neblogai laipioti medžiais.
Remdamiesi dantų dydžiu mokslininkai spėja, kad tie žmonės, kaip ir Homo floresiensis, buvo neaukšti. Gali būti, kad tai lėmė saliniu dvarfizmu vadinamas reiškinys – izoliuotų salų gyventojų rūšims dažnai būdingas mažas ūgis.
Dantys įdomūs ir tuo, kad turi ir primityvių, ir modernių bruožų. Iš esmės jie atrodo kaip mūsų, tačiau yra vienas svarbus skirtumas: pirmasis krūminis dantis turi tris šaknis, o ne vieną, kaip šiuolaikinio žmogaus. Šis bruožas būdingas daug senesnėms Homo rūšims, pavyzdžiui, Homo erectus. Gali būti, kad Lusono salos žmonės buvo daugiau nei prieš 700 tūkst. metų iš žemyno atsikrausčiusios Homo erectus grupės palikuonys. Kiti atradimai rodo, kad būtent šios ankstyvos Homo rūšies atstovai sugebėdavo kirsti stebėtinai plačius sąsiaurius. Lusono saloje rasta panašaus senumo akmeninių įrankių.
