„IBM“ ir „Samsung“ sukūrė visiškai naujo dizaino lustą, kuris gali iki 85 % sumažinti kompiuterių ir išmaniųjų telefonų energijos sąnaudas.
Intensyviai naudojant telefono programėles suvartojama tiek daug energijos, kad įrenginį tenka nuolat įkrauti. Tačiau kasdienis telefonų įkrovimas netrukus gali tapti praeitimi ėmus naudoti visiškai naujovišką kompiuterio lustą, kuris iš esmės skiriasi nuo mums įprasto.
Naują lustą suprojektavo technologijų milžinės „IBM“ ir „Samsung“. Kaip teigia jų atstovai, naujasis lustas galės arba dukart padidinti skaičiavimo greitį, arba veikti labai efektyviu energijos taupymo režimu. Lusto kūrėjai siekia, kad pastaruoju režimu veikiančius išmaniuosius telefonus reikėtų įkrauti vos kartą per savaitę. Dabar telefoną vidutiniškai įkrauname kas vieną ar dvi dienas. Įmonės „Samsung“ pagamintas lustas iš pradžių bus naudojamas „IBM“ serveriuose.
Šis nedidelis galios stebuklas buvo įgyvendintas „IBM“ laboratorijose vieną ant kito sudėjus srove valdomus kompiuterio lusto tranzistorius. Lustų konstrukcija buvo pavadinta VTFET (vertikalaus pernešimo lauko tranzistorius). Kitaip nei įprastai naudojamoje konstrukcijoje, kurioje visi tranzistoriai yra išrikiuoti vienas greta kito, naujojoje jų padėtis vertikali, todėl jie gali būti sudėti tankiau. „IBM“ pavyko į vos už pašto ženkliuką mažesnį VTFET lustą sutalpinti 50 mlrd. tranzistorių.
Kaip teigia gamintojai, naujasis lusto dizainas ne tik padidins procesoriaus spartą ir sumažins privačių skaitmeninių įrenginių suvartojamą energijos kiekį, bet ir iš pagrindų pakeis serverius didžiuosiuose duomenų centruose, kurie mums teikia visas paslaugas – nuo socialinių tinklų iki srautinio perdavimo. Maždaug 30 mlrd. elektroninių prietaisų, prijungtų prie interneto (pvz.: išmanieji laikrodžiai, elektros lemputės ir garsiakalbiai) ilgainiui taip pat turės naudos iš VTFET dizaino. Tikimasi, kad kompiuterio lusto galios suvartojimą jis sumažins iki 85 %.
Atsiradęs naujo dizaino lustas pailgintų Moore’o dėsnio „galiojimo laiką“. 1965 m. vienas iš „Intel“ įkūrėjų – amerikiečių technologijų inžinierius Gordonas Moore’as suformulavo dėsnį, pagal kurį tranzistorių skaičius ir lusto skaičiavimo greitis padvigubės kartą per metus.
1975 m. G. Moore’as patikslino savo dėsnį: padvigubėjimas įvyks maždaug kas dvejus metus. 50 metų – nuo pat ankstyvosios IT sektoriaus vaikystės iki šių dienų, kai daugybės programų veikimas tapo kasdienybe – dėsnio prognozės buvo labai tikslios.
„Intel“ teigimu, jei automobilių raida būtų tokia pat sparti, kaip kompiuterių lustų, automobilis dabar kainuotų 0,034 euro, milijonui kilometrų sunaudotų vieną litrą benzino ir galėtų pasiekti 500 000 km/val. greitį. Per pastaruosius 10 metų spartus lustų tobulėjimas kelis kartus sutrikdė Moore’o dėsnį. Kompiuterių lustai taip ištobulėjo, jog pasiekė nanometrinius dydžius, todėl tapo fiziškai neįmanoma į juos sutalpinti dar daugiau tranzistorių. Tačiau sukūrus VTFET dėsnis dar kurį laiką turėtų galioti.
Comments are closed.