Naujausi tyrimai rodo, kad Titane esantys metano vandenynai – ne tik platūs, bet ir gilūs. Šis atradimas tiesia kelią NASA svajonei į kosminę misiją išsiųsti pirmąjį „povandeninį laivą“.
Saturno palydovo Titano vandenynai yra pakankamai gilūs, kad juos galėtų tyrinėti panirę zondai. Tai patvirtino radarų duomenų analizė. Dar 2014 m. matavimą atliko kosminis zondas „Cassini“, tačiau tik neseniai pagal turimą informaciją Kornelio universiteto (JAV) mokslininkams pavyko nustatyti didžiausio Titano vandenyno Kraken Mare gylį.
Šis vandenynas dydžiu panašus į Kaspijos jūrą, o jį sudaro skystas metanas, etanas ir azotas. Vandenyno gylį mokslininkai apskaičiavo matuodami laiką, per kurį „Cassini“ išsiųsti signalai grįždavo atsispindėję nuo paviršiaus ir nuo vandenyno dugno. Į vandenyno vidurį pasiųsti signalai iš viso negrįžo. Tai rodo, kad ten gylis tikrai viršija 100 m, o veikiausiai siekia 300 m.
Skirtingi skysčiai nevienodai slopina radaro signalus. Pagal tai analizuodami duomenis mokslininkai pastebėjo, kad metano, etano ir azoto mišinio sudėtis atitinka išmatuotą kitose Titano vietose. Tai patvirtino prielaidą, kad vandenynas susiformuoja planetoje vykstant garavimo ir kritulių ciklui – visai kaip vanduo Žemėje.
Titanas yra vienintelis Saulės sistemos objektas, neskaitant Žemės, kurio paviršiuje yra skysčio. Todėl kyla įdomus klausimas: ar skystas metanas galėtų atlikti tokią pačią funkciją gyvybei kaip vanduo Žemėje?
Apskaičiuotas vandenyno gylis suteikia prasmės vienam iš stulbinamiausių Titano tyrinėjimo projektų. Jau septynerius metus NASA mokslininkai siekia į Kraken Mare pasiųsti povandeninį (gal reikėtų sakyti – pometaninį) laivą, kuris tyrinėtų vandenyno dugną, ten esančias sroves, bangas ir kt. Šis projektas dar nepatvirtintas, bet jei bus uždegta žalia šviesa, jis galėtų tapti realybe maždaug 2040 metais.
Comments are closed.