Patobulinti žmogaus organai arba kosmose atspausdinti milžiniški teleskopai. Modernūs 3D spausdintuvai gali sukurti tokias formas, kurios anksčiau atrodė neįmanomos.

Kai ateityje žmonės eis vienu iš 1500 Amsterdamo tiltų, vedantį per kanalą Oudezijds Achterburgwal, jų kojos mins pasaulinio lygio sensaciją. 12,5 m ilgio plieninis pėsčiųjų tiltas yra pirmas pasaulyje, kuris buvo atspausdintas 3D spausdintuvu. Šį darbą atliko keturi kompiuteriais valdomi industriniai robotai, o gamybai sunaudota apie 1100 km plieninės vielos.

Per šešis mėnesius robotai pagal 3D kompiuterinį brėžinį atspausdino tikrą 4,5 t sveriantį tiltą. Jei, kaip planuojama, jis bus atidarytas 2019 m., tai bus beribių 3D spausdintuvo galimybių įrodymas.

Išlenktas tokio tipo plieninio tilto dizainas sunkiai įgyvendinamas įprastais metodais. Taigi, 3D objektų spausdinimas įdomus ne tik mažų plastikinių daiktų gamintojams. Unikali tauriųjų metalų juvelyrika, sudėtingos elektrinės schemos, kompleksinės variklių dalys, ypač tvirti raketų komponentai ir netgi žmogaus audiniai nebėra tolima vizija. 3D spausdinimas pasiekė „pilnametystę“ ir lemia spartėjančią pramonės revoliuciją.

Spausdintuvų ūkiai – ateities gamyklos

Olandų kompanija MX3D, kurianti minėtą tiltą Amsterdame, turi tokią pačią misiją kaip ir daugybė naujų 3D spausdinimu užsiimančių kompanijų – plėtoti adityviąją gamybą.

Ši technologija turi didžiulių pranašumų, todėl gerokai lenkia tradicinius gamybos metodus. Naudojant trimatį spausdintuvą, praktiškai bet koks 3D brėžinys gali virsti fiziniu objektu. Spausdintuvai gali vienu metu pagaminti sudėtingas tarpusavyje sujungtas lanksčias detales, kurių nepavyktų išgauti kitais būdais. Taigi kurdamas objekto dizainą gamintojas turi daugiau laisvės, o statinio dalių skaičius smarkiai sumažėja. Negana to, produktas yra lengvesnis ir tvirtesnis. 3D spausdintuvai medžiagą naudoja tik reikiamose vietose, todėl taip sutaupoma žaliavų, iš kurių gaminamas objektas.

Kol kas pigiausia yra seno tipo gamykla, kurioje gaminami tik vienos rūšies produktai. Tačiau 3D spausdinimo kompanijos pranašesnės, nes jų gamyba gali būti greitai modifikuojama ir įvairi. Dėl šios priežasties įkurti visą parą dirbantys 3D spausdintuvų ūkiai. JAV kompanija „Voodoo Manufacturing“ turi apie 200 spausdintuvų, kurie pagal klientų užsakymus gamina įvairius plastikinius daiktus. Kai vienas objektas yra atspausdinamas, robotas iš karto jį patraukia ir imamasi kito. Nors 3D spausdintuvai vis dar yra gana lėti, o didesnio daikto gamyba gali trukti kelias valandas, gamyklos priima tūkstančius užsakymų. Jeigu objekto dizainas turi būti nors truputį pakeistas, užtenka kompiuteriu modifikuoti 3D brėžinius.

Spausdinami namai ir automobiliai

Jei pavyko atspausdinti nerūdijančio plieno pėsčiųjų tiltą, nėra abejonių, jog įgytas tvirtas pagrindas ir didesnio mąsto statyboms. 3D spausdintuvu gaminamų objektų dydis iki šiol priklausė nuo paties prietaiso dydžio. Naujo tipo spausdintuvai ir jiems pritaikyta sudėtinga programinė įranga 3D brėžinius nesunkiai perkelia į realų objektą, esantį lauke.

Įvairiuose pasaulio kampeliuose 3D spausdintuvu yra statomi namai. Sluoksnis po sluoksnio dengdama tvirto, greitai kietėjančio betono mišinį, viena JAV kompanija Austine (Teksasas) per 48 valandas pastatė 32,5 m2 namą. Betoninis karkasas buvo papildytas langais, durimis, stogu, elektra ir santechnika. Kompanija tikisi, jog naudodama šią technologiją per 24 valandas galės pastatyti dar didesnius namus, kurių kaina būtų apie 3 500 Eur.

3D spausdinimas sumažino ir sudėtingos struktūros mažų objektų gamybos laiką. Šiuo būdu Vokiečių aviacijos kompanija „GE Aviation“ per dvejus metus pagamino lėktuvo variklį. Įprastai šis procesas trunka dukart ilgiau. Reikiamų variklio komponentų skaičius nuo 855 buvo sumažintas iki 12. Tai reiškia, jog paprastesnė konstrukcija turi mažiau jungiamųjų siūlių, todėl yra daug tvirtesnė ir ilgaamžiškesnė. Toks variklis bus įmontuotas į lėktuvą „Cessna Denali“, kuris, tikimasi, pirmą kartą pakils 2019 m. pradžioje. Daugiau nei trečdalis šio variklio yra pagaminta 3D spausdintuvu, todėl jis yra 5 % lengvesnis ir efektyvesnis už kitus įprastus variklius.

Automobiliai ir dviračiai taip pat vis dažniau surenkami iš patvarių komponentų, pagamintų naudojant atspausdintą plastiką, lengvą ir labai tvirtą stiklo ar anglies pluoštą. 2018 m. pradžioje Kinijos 3D spausdinimo kompanija ir Italijos automobilių gamintoja pristatė kompaktišką elektromobilį, kurio korpusas ir interjeras buvo pagaminti 3D spausdintuvu. Detalių skaičius sumažintas nuo 2 000 iki 57. Pats automobilis sveria tik 450 kg.

3D spausdinimas bus personalizuotas

Galimybė paprastai ir greitai pakeisti objekto dizainą yra vienas iš 3D spausdinimo pranašumų. Tai leidžia pritaikyti produktus prie individualių klientų poreikių. Avalynės gamintojai pradėjo naudoti 3D spausdintuvus vienetinių batų gamybai. Profesionaliems sportininkams pagal jų pėdos trimatį vaizdą pritaikomi ir pagaminami bėgimo bateliai. Lygiai taip pat gali būti spausdinami konkrečiam asmeniui skirti akinių rėmeliai, apyrankės ar klausos aparatai.

Atsirandant naujoms tam tinkamoms medžiagoms, didėja ir 3D personalizuoto spausdinimo galimybės. Dabar net taurieji metalai, keramika bei porcelianas gali būti atspausdinami bet kokiu pavidalu. Taip gaminami protezai ir žmogaus kūno dalys. Pacientams jau buvo implantuoti 3D spausdintuvu sukurti kai kurie veido kaulai, klubai ir stuburo slanksteliai. Kai 2017 m. 27-erių australui dėl infekcijos buvo pašalintas blauzdos kaulas, vietoj jo įdėtas naujas 36 cm ilgio atspausdintas implantas. Įprastai protezų gamybai yra naudojami metalai, pavyzdžiui,  titanas, tačiau dabar jie gali būti spausdinami iš keramikos, kuri yra daug panašesnė į tikrąjį žmogaus kaulą. Vykdant eksperimentą mokslininkams pavyko pelės kaukolės dalį pakeisti spausdinta detale. Ji greitai prigijo prie kaukolės ir joje pradėjo gamintis kaulų čiulpai.

3D spausdinimas kosmose

Kol Žemėje 3D spausdintuvai pamažu užima tradicinės gamybos vietą, kosmose jie tampa vienintele išeitimi. Artėjant kolonizacijai, atsiranda vis daugiau naujų 3D spausdinimo būdų, kuriuos galima panaudoti kosmose.

NASA pasirinko penkis ambicingus projektus, kuriuos įgyvendinant 3D spausdintuvu Marse bus galima pastatyti gyvenamąsias bazes, žmonėms dar neatvykus į šią planetą. Pagal pirmąjį projektą bazės pamatų statybai bus naudojamas raudonosios planetos dirvožemis, kalcio oksidas ir ledas. Jei statybines medžiagas siųstume į kitą planetą, tai kainuotų daug lėšų ir užimtų daug laiko, o nusiųsti 3D brėžinius Marse jau esantiems spausdintuvams užtruktų vos kelias minutes. Taigi, galbūt vieną dieną 3D spausdintuvai sukurs mums naują pasaulį.

Parašykite atsiliepimą

Pin It