8 848 m siekiantis Everestas yra aukščiausias Žemės kalnas. O ar kitose Saulės sistemos planetose ir palydovuose yra didesnių kalnų?
1 Olimpo kalnas, Marsas
26 km. Aukščiausias Saulės sistemos kalnas yra Marse. Olimpo kalnas yra ugnikalnis, o pagal sukietėjusioje lavoje esančių meteorų kraterių skaičių astronomai mano, kad paskutinis išsiveržimas įvyko prieš 25 mln. metų. Olimpo kalno viršūnė įgriuvo į tuščią magmos kamerą ir suformavo kalderą.
Reasilvija, Vesta
25 km
2 Reasilvija yra meteoro paliktas krateris Vestos paviršiuje – antrajame pagal dydį Asteroidų žiedo (esančios tarp Marso ir Jupiterio) asteroide. Šio kraterio centre yra 25 km aukščio Reasilvijos kalnas. Jį veikiausiai po meteoro smūgio suformavo ištiškusi ir vėliau sukietėjusi išlydyta medžiaga.
Pusiaujo ketera, Japetas
20 km
3 Palei Saturno palydovo Japeto pusiaują yra kalnų ketera, kai kuriose vietose siekianti net 20 km aukštį. Šią keterą 2004 m aptiko zondas „Cassini“. Iki šiol nežinoma, kaip ji susiformavo. Pagal vieną teoriją, Japetą supo žiedas, kuris sukrito ant palydovo paviršiaus.
Verona Rupes, Miranda
20 km
4 Urano palydove Mirandoje stūksantis Verona Rupes yra ketvirtas pagal dydį Saulės sistemos kalnas ir uola, turinti didžiausią vertikalų nuolydį. Šis kalnas galėjo susiformuoti dėl tektoninių plokščių judėjimo, sukelto potvynių jėgų iš kitų palydovų bei pačio Urano.
Boösaule Mons, Ijo
18 km
5 Jupiterio palydovo Ijo paviršiuje yra plynaukštė, kurioje stūkso trys kalnai – Boösaule Mons. Iš jų didžiausias yra pietinis, siekiantis 18 km. Nors pačiame Ijo vyksta smarkūs vulkaniniai reiškiniai, šis kalnas veikiausiai buvo suformuotas tektoninių plokščių judėjimo.
Comments are closed.