Kodėl Saulė paprastai atrodo geltona, o Mėnulis baltas? Jis juk atspindi Saulės šviesą, ar neturėtų būti tokios pat spalvos?
Kelios skirtingos optinės iliuzijos Saulei ir Mėnuliui suteikia skirtingas ir kintančias spalvas. Visų pirma, Saulė šviečia, o Mėnulis tik atspindi jos šviesą.
Saulės šviesa susideda iš visų mums žinomų spalvų, o jų visumą matome kaip baltą. Atmosfera smarkiau išsklaido violetinį, mėlyną ir žalią atspalvius, todėl dienos šviesoje mus pasiekia daugiau raudonos, oranžinės ir ypač geltonos spalvų. Jei Saulė žemiau, šviesa per atmosferą keliauja ilgiau. Raudonos šviesos banga ilgiausia ir siekia toliausiai, todėl arti horizonto esanti Saulė atrodo raudonesnė.
Mėnulio paviršius yra daugiausia pilkos spalvos. Ji ir paveikia link mūsų atspindimą Saulės šviesą. Be to, kol pasiekia mūsų akis, Saulės skleidžiamą ir Mėnulio atspindėtą šviesą taip pat išsklaido Žemės atmosferos molekulės. Todėl atrodo, kad atsižvelgiant į padėtį danguje Mėnulis irgi keičia spalvą. Įtakos tam turi ir palyginti mažesnis nuo Mėnulio atspindėtos šviesos stipris.
Mūsų akių tinklainė sudaryta iš dviejų rūšių ląstelių: stiebelių ir kūgelių. Stiebeliai labai jautrūs šviesai, tačiau prastai fiksuoja detales. Kūgeliai ne tokie jautrūs, tačiau jei šviesa pakankamai stipri, jie fiksuoja daugiau spalvų ir detalių nei stiebeliai. Būtent todėl ryški Saulės šviesa atrodo spalvingesnė nei atsispindėjusi nuo Mėnulio – ši mums dažnai atrodo blausi ir sudaryta iš juodos bei baltos atspalvių.
Dangaus kūnai gali atrodyti ir kitokių spalvų, pavyzdžiui, violetiniai ar rožiniai. Taip nutinka, kai atmosferoje pilna dalelių iš ugnikalnių išsiveržimų ar miško gaisrų.
Comments are closed.