Ar tiesa, kad peršalimas perduodamas tik čiaudint, o slogą sukelia tik vienas konkretus virusas? Apie peršalimą sklando daugybė mitų. Kuriais iš jų galima pasitikėti, o kuriuos reikėtų pamiršti?
„Peršalimo ligomis susergame nuo šalčio ir skersvėjo“
Kai mums šalta, imuninė sistema veikia prasčiau, todėl išauga tikimybė užsikrėsti įvairiausiais virusais ir bakterijomis. Šaltyje mūsų kraujagyslės susitraukia, kad į aplinką neišleistų per daug šilumos. Tuomet prasčiau cirkuliuoja kraujas, o kvėpavimo takų gleivinę pasiekia mažiau imuninės sistemos ląstelių ir antikūnų. Tokiomis sąlygomis peršalimą sukeliantiems virusams lengviau išvengti gynybinės organizmo reakcijos, užkrėsti audinių ląsteles ir pasklisti.
2015 m. Jeilio universiteto (Konektikutas, JAV) imunologė Akiko Iwasaki įrodė, kad šaltis trukdo imuninei sistemai, o temperatūrai leidžiantis, mūsų organizmo gynyba veikia prasčiau. Mokslininkė laboratorijoje išaugino pelės nosies gleivinės ląstelių ir užkrėtė jas rinovirusu – vienu iš dažniausių peršalimo sukėlėjų. Eksperimento rezultatai parodė, kad visi pelės ląstelių gynybiniai mechanizmai buvo ženkliai veiksmingesni 37 laipsnių temperatūroje nei 33. Kai kurie gynybiniai mechanizmai žemesnėje temperatūroje buvo net dvigubai silpnesni.
Vien šaltis ir skersvėjis peršalimo nesukels, tačiau dėl jų mūsų imuninei sistemai sunkiau susidoroti su ligų sukėlėjais.
„Peršalimą palengvina šiltas pienas“
Vaistų nuo peršalimo nėra, o liaudiškų patarimų (pvz. šilto pieno su medumi) veiksmingumas taip pat abejotinas. Vis dėlto toks gėrimas nėra bevertis – jis gali pagerinti savijautą. Prakaituodami ir braukdami bėgančią nosį netenkame daug skysčių, todėl geriausia priemonė nuo peršalimo – daug gerti. Tačiau reikėtų vengti alkoholinių ar kofeino turinčių gėdimų, nes jie yra diuretikai ir pablogina situaciją. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad pienas ir medus gali palengvinti peršalimo simptomus. Medus ypač naudingas kosintiems vaikams. Taip pat kai kurių tyrimų metu pastebėta, kad medus sutrumpina ligos trukmę ir padeda nuo gerklės skausmo. Deja, esamų tyrimų rezultatai kartais radikaliai skiriasi, todėl mokslininkai neturi vienareikšmio atsakymo apie medaus naudą peršalus. Pienas gali būti naudingas dėl jame esančio baltymo laktoferino, kuris stimuliuoja natūralią kūno imuninės sistemos gynybą prieš virusą. Vis dėlto dauguma eksperimentų vykdyti tiriamiesiems duodant šio baltymo grynu pavidalu arba kartu su kitais vaistais. Todėl lieka neaišku, ar laktoferinas naudingas tada, kai į kūną patenka su stikline šilto pieno. Pastaruoju atveju laktoferino koncentracija gali būti įvairi, o pieno šildymas gali sumažinti naudingą poveikį. Panašūs tyrimai atlikti su vitaminu C ir imbieru – rezultatai neparodė jokios reikšmingos jų naudos gydant peršalimą.
Šiltas pienas su medumi gali palengvinti peršalimo simptomus, tačiau pačios ligos negydo.
„Žiemą virusai sklinda lengviau“
Peršalimu užsikrėsti galima ir vasarą, tačiau žiemą tai nutinka daug dažniau. Be to, skirtingais metų laikais mus susargdina skirtingi virusai. Peršalimo virusai ilgiau išlieka gyvi šaltame ore, todėl žiemą aplinkoje jų daugiau. Prie durų rankenų ir kitų paviršių prilipę virusai didina tikimybę užsikrėsti. Amerikiečių atliktas eksperimentas pademonstravo, kad vienas iš dažniausių peršalimą sukeliančių virusų turi 91 % tikimybę išlikti gyvas 24-ias valandas, kai aplinkos temperatūra ne aukštesnė kaip šeši laipsniai. Vasarą, kai vidutinė temperatūra artima 23 laipsniams, to paties viruso šansai išgyventi susitraukia iki vos 3 %. Jei virusas yra ant kūno (kurio normali temperatūra apie 36 laipsniai), išgyventi visą dieną jam pavyksta vos 0,03 % atvejų. Tačiau svarbiausia priežastis, kodėl žiemą peršąlame dažniau, yra ne temperatūra. Kai lauke tamsu ir šalta, mes daugiau laiko praleidžiame patalpose, būname arčiau vieni kitų ir nuolat liečiame daugybę daiktų – durų rankenas, nuotolinio valdymo pultelius, šviesos jungiklius ir kt. Jei peršalimu sergantis žmogus patalpoje nusičiaudi, virusas mažyčių lašelių (aerozolių) pavidalu pasklinda po orą ir gali išsilaikyti daug valandų. Kiti žmonės tuos lašelius gali įkvėpti ir užsikrėsti. Žiemą paprastai ir oras sausesnis nei vasarą, todėl virusų lašeliai ore išbūna ilgiau prieš išsisklaidydami. Be to peršalimo ligas sukeliantys virusai geriausiai klesti būtent šaltuoju metų laiku. Peršalimus sukeliantys rinovirusas, enterovirusas ir paragripo virusas žvarbiausiais žiemos mėnesiais neaktyvūs, tačiau jų itin gausu pavasarį ir rudenį. Tik žiemos mėnesiais aktyvūs daugiau kaip trečdalis peršalimą sukeliančių respiracinių sincitinių virusų (RSV), koronavirusų ir gripo virusų.
Peršalimo virusai ilgiau išlieka gyvi šaltame ore, todėl šaltuoju metų laiku jais užsikrėsti lengviau.
„Peršalimą sukelia vienas konkretus virusas“
Peršalimas yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelti gali daugiau kaip 200 virusų. Jie priklauso aštuonioms labai skirtingoms virusų šeimoms, tačiau sukelia panašius simptomus. Skirtingai nei peršalimą, gripą mums „padovanoti“ gali vos trys giminingi virusai – gripo virusai A, B ir C bei jų potipiai.
Apie peršalimo ligas kalbame kaip apie vieną ligą todėl, kad visa marga puokštė virusų sukelia maždaug tokius pačius simptomus. Labai dažnai mums skauda gerklę, varva nosis, kosime, čiaudime, retesniais atvejais pakyla temperatūra. Šie simptomai paprastai patys praeina per 2–10 dienų. Dažniausias peršalimo kaltininkas – rinovirusas. Tačiau pasidarbuoti gali ir koronavirusas. Tik ne to paties tipo kaip koronavirusas SARS-CoV-2, kurio sukelta COVID-19 pandemija siaučia planetoje. Visi peršalimo virusai panašūs tuo, kad užkrečia viršutinius kvėpavimo takus (nosį, gerklę, sinusus, gerklas). Pats virusas užkrėstiems audiniams daug žalos nepadaro, o peršalimo simptomai iš esmės pasireiškia dėl uždegimo, kuris atsiranda imuninei sistemai stengiantis virusą sunaikinti.
„Virusas perduodamas tik čiaudint“
Peršalimą sukeliantys virusai perduodami, kai virusas iš sergančiojo viršutinių kvėpavimo takų atsiduria kito žmogaus nosies, burnos ar akių gleivinėse. Peršalimo virusai itin lengvai sklinda – vidutiniškai suaugę žmogus peršalimo ligomis suserga 2–3 kartus per metus, o vaikas – 6–12. Paprastai virusas užkrečia nosies gleivinę ir priverčia išsiskirti vandeningą skystį, kuris vėliau sutirštėja ir pagelsta. Išskyros, geriausiai žinomos snarglių pavadinimu, būna pilnos viruso dalelių, kuriomis sergantysis lengvai gali pasidalinti su aplinkiniais. Tai nutinka trimis būdais. Dažniausiai – per tiesioginį kontaktą, kai sergantis žmogus paliečia nosį pirštais ir paspaudžia ranką kitam žmogui, kuris vėliau pasitrina nosį, burną ar akis. Dažnai užkratas perduodamas ir netiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, kai viruso dalelės nusėda ant durų rankenos, kurią vėliau paliečia kitas žmogus. Vis dėlto peršalimo virusai iškeliavę iš kūno aktyvūs būna vos 1–2 valandas. Trečias dažniausias užsikrėtimo būdas – čiaudėjimas. Sergančiajam čiaudint, išskyrų lašeliai su viruso dalelėmis pasklinda po orą ir gali užkrėsti net už 2 metrų esantį žmogų. Vadinasi, geriausias būdas neplatinti viruso – čiaudėti ir kosėti prisidengus bei dažnai plauti arba dezinfekuoti rankas.
Čiaudėjimas tėra trečias dažniausias peršalimo ligų perdavimo būdas.
Comments are closed.