Astronomai tvirtina, kad ugnikalniai galėtų maistu aprūpinti po Jupiterio palydovo paviršiumi galbūt egzistuojančią gyvybę.
Po Jupiterio palydovo Europos paviršiumi yra aktyvių ugnikalnių, rodo nauji tyrimai. Mokslininkai mano, kad ugnikalniai galėtų tiekti Europos požemiuose galbūt egzistuojančiai gyvybei reikiamą cheminę energiją.
Jupiterio palydovas Europa yra Žemės Mėnulio dydžio, o jo paviršių dengia užšalęs vandenynas.
Kadangi ten yra vandens, astronomai Europą laiko viena iš vietų, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė. Naujausias atradimas rodo, kad ši teorija gali būti teisinga, nes po Europos paviršiumi yra dar kai kas naudingo gyvybei – aktyvių ugnikalnių.
Ugnikalnių veikla galėtų sukurti aplinką, kurioje gausu cheminės energijos, o tai kartu su vandeniu sudarytų gyvybei atsirasti reikalingas sąlygas.
Nors Jupiteris yra dujinė planeta ir neturi kieto paviršiaus, jis yra milžiniškas – 318 kartų masyvesnis už Žemę. Geologiniai tyrimai sufleruoja, kad Europos ugnikalnių aktyvumą sukelia palydovą veikianti milžiniškos dujinės planetos trauka. Jupiterio masė traukia taip stipriai, kad Europos vidaus medžiagos išsitempia ir trūkinėja. Tokie judesiai sukelia trintį, o dėl jos išsiskiria šiluma. Būtent ši vidinė šiluma ir lemia, kad ledas tėra išorinis Europos vandenyno sluoksnis.
Tačiau gravitacija gali ne vien išlaikyti vandenyną skystą. Ties ašigaliais ji taip smarkiai veikia požemines uolienas, kad jas sudarančios medžiagos suskystėja ir gali atsirasti hidroterminių versmių. Jomis su šiltu vandeniu iš požemio išplaunami mineralai. Šis reiškinys pažįstamas iš Žemės vandenynų gelmių, kur ekstremaliomis sąlygomis gyvenantys organizmai sugeba klestėti be šviesos ir deguonies.
Gali būti, kad greitai teorija apie ugnikalnių aktyvumą ir gyvybę Europoje bus įrodyta arba paneigta. 2024 m. NASA vykdys misiją „Europa Clipper“, kurios metu aplink šį Jupiterio palydovą skries ir duomenis rinks zondas.
Comments are closed.