Artėja trečioji kardinaliai kitokia interneto versija, kuri leis jums tapti savo mylimos muzikos grupės dainos arba naujo kultinio Holivudo filmo bendraturčiu.
Įsivaizduokite ateitį, kurioje jūs galite tapti mėgstamos dainos ar filmo bendraturčiu ir net iš to uždirbti. Šį scenarijų realybe verčia kelios į mūsų gyvenimą po truputį įsiliejančios naujovės: kriptovaliutos, NFT, išmaniosios sutartys, metavisata ir kūrėjų ekonomika.
Drauge šios idėjos sudaro didelę dalį trečiosios kartos saityno (web 3) – naujo, kardinaliai kitokio interneto. Šias technologijas suprasti sunkoka, bet šis straipsnis turėtų suteikti bent kiek aiškumo.
Metų žodis – NFT
Pradėkime nuo NFT. Tai anglų kalbos sąvokos non-fungible token „nekeičiamas žetonas“ santrumpa. Ji išpopuliarėjo tiek, kad „Collins“ anglų kalbos žodynas ją išrinko 2021-ųjų metų žodžiu. Kas yra tas NFT? Žodyne apibrėžtis skamba taip:
„Unikalus skaitmeninis sertifikatas, įrašytas blokų grandinėje ir naudojamas turto, pavyzdžiui, meno kūrinio arba kolekcinio objekto, nuosavybei registruoti.“
Vadinasi, NFT yra skaitmeninio kūrinio nuosavybės įrodymas. NFT visų pirma siejama su skaitmeniniu menu: piešiniais, grafikos darbais arba interaktyviomis skaitmeninėmis instaliacijomis. Pernai pagarsėjo menininkas Beeple, savo kūrinį „Everydays. The First 5 000 Days“ pardavęs kaip NFT už 69 mln. JAV dolerių.
Kitaip nei įprastus piešinius, skaitmeninius galima taip tiksliai nukopijuoti, kad neįmanoma atskirti originalo nuo kopijos. Todėl NFT tampa skaitmeninių kūrinių nuosavybės įrodymu. Vadinasi, kūrinio kopijas gali turėti šimtai žmonių, tačiau tik vienam iš jų priklauso kūrinio nuosavybės teisės.
Nuosavybės teisės „išgraviruotos“ blokų grandinėje
Kaip nurodo „Collins“ anglų kalbos žodynas, NFT yra užregistruoti blokų grandinėje. Blokų grandinė – tai tarsi skaitmeninė apskaitos knyga, kurioje chronologiškai surašyti visi sandoriai. Šių registrų vėliau pakeisti negalima, o visi sandoriai yra vieši ir juos gali bet kas patikrinti.
Jei parduodate NFT, blokų grandinėje atsiranda naujas įrašas apie tai, kad nuosavybės teisė perduota kitam asmeniui. Tokia pati blokų grandinės technologija naudojama, kai vienas asmuo kitam perduoda bitkoinus. Kriptovaliutos operacijos taip pat yra visiškai viešos, o blokų grandinėje registruojamas faktas, kad kriptovaliuta priklauso naujam savininkui. Esminis skirtumas – visi bitkoinai yra vienodi, o NFT – unikalūs.
„Collins“ anglų kalbos žodynas NFT išrinko metų žodžiu, nes jis „jungia pinigus ir internetą“. NFT prekyba dažnai vyksta kriptovaliutomis, ypač eteriais (Ethereum), kurie yra antra vertingiausia kriptovaliuta po bitkoinų.
Eterio blokų grandinės sukurtos taip, kad galėtų vykdyti išmaniąsias sutartis. Išmanioji sutartis iš esmės yra specialias sąlygas aprašantis kodas.
Paprastai tokioje sutartis nurodoma, kad, kaskart pardavus NFT, originalų kūrinį pateikęs menininkas turi gauti 10 %, o kartais ir 15 % kiekvieno perpardavimo pajamų.
Tokia sąlyga įtraukta į išmaniąją sutartį ir jos pakeisti negalima. Vadinasi, menininkams naudoti naująją skaitmeninę ekonomiką yra akivaizdus privalumas: kaskart perparduodant kūrinius, jie automatiškai gauna dalį pelno.
Nauja bendrasavininkystės technologija
Ką dar galima nuveikti su NFT? Technologijai plintant, atsiranda ir naujų idėjų, kaip ją pritaikyti.
Keli atlikėjai pradėjo pardavinėti savo muzikos kūrinius kaip NFT. Tačiau, užuot pardavus visas dainos teises kaip vientisą NFT, galima siūlyti dainos dalį, pavyzdžiui, 50 % nuosavybės teisių, suskaidytą į 500 ar 1 000 „akcijų“. Tai reiškia, kad anksčiau tiesiog albumus pirkę ar muziką transliavę gerbėjai galės tapti kūrinių bendraturčiais ir net iš jų uždirbti. Kai jiems priklausančios dainos bus transliuojamos per radiją, naudojamos televizijos serialuose, filmuose ar kitur, jie gaus tam tikrą pinigų sumą. Konkrečios sąlygos bus įtraukiamos į išmaniąsias sutartis.
Menininkų reklama
Muzikos gerbėjai, tapę kūrinių bendraturčiais, bus suinteresuoti skirti laiko ir energijos, kad populiarintų savo įsigytą kūrinį. Pavyzdžiui, pasakodami, kodėl ta grupė ar atlikėjas juos sužavėjo. Vadinasi, taip jie prisidės prie menininkų reklamos – visai kaip žmonės, kurie garbina bitkoinus ar automobilius „Tesla“ ir savo kalbomis ar veiksmais atkreipia visuomenės dėmesį bei daro įtaką kainų kilimui. Tai taip pat galbūt leistų sumažinti muzikantų priklausomybę nuo įrašų kompanijų.
Vienas iš sėkmingai savo muziką kaip NFT pardavusių – atlikėjas ir verslininkas Justinas Blau. Pavadinimu „3LAU“ žinomas muzikantas 2021 m. savo albumą „Ultraviolet“ pardavė už 11,7 mln. JAV dolerių kaip 33 unikalių NFT rinkinį. J. Blau taip pat sukūrė platformą „royal-io“, kuri padės analogiškai uždirbti kitiems atlikėjams.
NFT populiarėja ir filmų pasaulyje. Neseniai danų režisierius Nielas Juulas, režisavęs Martino Scorcese’ės filmą „Airis“ („The Irishman“), įkūrė bendrovę „NFT Studios“. Pagal įkūrėjo viziją ši studija pastatys pirmąjį Holivudo filmą, finansuodama jį vien iš NFT.
N. Juulas, pardavinėdamas 8–10 mln. JAV dolerių vertės NFT, tikisi greičiau surinkti filmams reikiamus pinigus nei tai per Holivudo sistemą. Investuodami į „NFT Studios“, gausite dalį potencialaus filmo uždirbsimo pelno ir galimybę filmavimo aikštelėje susitikti su garsiais aktoriais.
Ribos neaiškios
Nors ir sunkoka suvokti, kaip tokios naujos galimybės paveiks mūsų gyvenimus, pabandykime pažvelgti į ankstesnius interneto perversmus – pirmosios ir antrosios kartos saitynus (web 1 ir web 2).
Kadaise buvo sunku numatyti, kokios svarbios pasidarys interneto svetainės ir elektroninės parduotuvės (web 1), o vėliau – kaip komunikaciją ir naujienų sklaidą paveiks socialiniai tinklai (web 1).
Trečiosios kartos saitynas gali tapti ne ką mažesniu perversmu, nors dabar, ankstyvoje stadijoje, dar sunku tiksliai prognozuoti, kokiu. Neabejotina, kad bus daug eksperimentų, o jų ribos kol kas nenubrėžtos, tad nežinia, ką dar bus galima parduoti kaip NFT.
Galbūt NFT paskatins žmones investuoti į įvairiausias mažas įmones, todėl pirksime ir pardavinėsime idėjų, kuriomis tikime, „skaitmenines akcijas“.
Jei tikėsime Marko Zuckerbergo virtualaus trimačio interneto (metavisatos) vizija, įvairiausių skaitmeninių daiktų (drabužių, automobilių, laikrodžių, papuošalų) nuosavybė taps milžiniška ekonomine erdve, kurioje kriptovaliutos, blokų grandinės ir NFT atliks svarbiausią vaidmenį.
Naujas bendradarbiavimo judėjimas
Kaip ir daugelis kitų skaitmeninių reiškinių, web 3 – visas šiame straipsnyje minimas technologijas aprėpiantis pavadinimas – šiuo metu kelia milžinišką ažiotažą.
Tačiau niekas negali prognozuoti, kaip visa tai baigsis. Ar naujasis internetas taps kuo nors, apie ką išvis verta kalbėti? Ypatingos sėkmės atveju (kaip tikisi kai kurie idealistai) trečiosios kartos saitynas duos pradžią skaitmeninio bendradarbiavimo judėjimui.
Kita vertus, didelės bendrovės neabejotinai pasistengs tapti tarpininkėmis ir užvaldyti naująsias platformas lygiai taip pat, kaip nutiko su ankstesnėmis interneto versijomis.
Be to, kelią pastoti gali nemažai neišspręstų klausimų – nuo politinio kriptovaliutų reglamentavimo iki milžiniškų energijos sąnaudų, reikalingų blokų grandinėms.
Šiuo metu „Web3“ iš esmės yra tik ažiotažas – tačiau ažiotažas, turintis milžinišką potencialą.
Comments are closed.