Planetos ežerų apžvalgininkai turi blogų naujienų.
Planetos žemėlapyje daugėja ežerų. Tokias sensacingas išvadas padarė mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 3,4 mln. ežerų ir jų raidą per pastaruosius keturis dešimtmečius.
Priešingai nei gali atrodyti, iš tiesų tai nėra geros naujienos. Ežerai išmeta daug šiltnamio dujų: kai bakterijos ir grybeliai dugne minta negyvais gyvūnais ir augalais, išskiriama labai daug anglies dioksido, metano ir diazoto monoksido.
Planetos gėlo vandens ežerai veikiausiai išskiria 20 % visų fosilijų anglies dioksido emisijų į atmosferą. Mokslininkai baiminasi, kad klimato kaita paskatins ežerus išmesti dar daugiau šiltnamio dujų.
„Nature Communications“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad pasaulio ežerų plotas nuo 1984 iki 2019 m. išaugo maždaug 46 tūkst. km2.
Mokslininkai tai apskaičiavo naudodami didelės skiriamosios gebos palydovų nuotraukas ir dirbtinį intelektą. Tyrimo skaičiavimu, per šį laikotarpį metinių ežerų CO2 išmetalų padaugėjo 4,8 teragramo – tai atitinka Jungtinės Karalystės išmetamo anglies dioksido kiekio padidėjimą nuo 2011 iki 2012 metų.
Ypač padaugėjo mažesnio nei 1 km2 ploto ežerėlių. Mokslininkai teigia, kad būtent tokie vandens telkiniai pavojingiausi klimatui, nes paprastai juose susikaupia daugiau organinių medžiagų, virstančių dujomis. Kadangi tokie ežerėliai seklūs, dujos lengviau pasiekia paviršių ir ištrūksta į atmosferą.
Tyrimą atlikusių mokslininkų nuomone, pagrindinės dvi tokio ežerų daugėjimo priežastys yra klimato kaita ir žmogaus veikla.
Maždaug pusė išaugusio ežerų ploto yra tvenkiniai – dirbtiniai ežerai. Kitą pusę daugiausia sudaro ledynams ir amžinajam įšalui tirpstant susiformavę vandens telkiniai.
Comments are closed.