Nauja analizė: Žemė tapo gyva prieš 4,2 mlrd. metų

Mokslininkai nustatė, kad pirmoji gyvybė mūsų planetoje atsirado praėjus keliems šimtams milijonų metų po to, kai susiformavo Žemė.

Žemė susiformavo beveik prieš 4,6 mlrd. metų, o Grenlandijoje rastų fosilijų, kuriose yra pirmųjų konkrečių gyvybės Žemėje įrodymų, amžius siekia 3,8 mlrd. metų. Pasitelkusi naujus analizės metodus, tarptautinė tyrėjų komanda rado įrodymų, kad gyvybė galėjo atsirasti daug anksčiau. Bristolio universiteto mokslininkai mano, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasti jau prieš 4,2 mlrd. metų, tai yra praėjus vos 400 mln. metų nuo planetos susiformavimo.

Dauguma mokslininkų sutinka, kad visa sudėtinga ląstelinė gyvybė Žemėje kilo iš paskutinio universalaus bendrojo protėvio, vadinamo LUCA (angl. Last Universal Common Ancestor).

LUCA sudaro dabartinio gyvybės medžio, kuriame yra visko – nuo vienaląsčių organizmų, tokių kaip bakterijos, iki augalų, dinozaurų ir sudėtingų žinduolių, tokių kaip mes, – pagrindą.

Norėdami išsiaiškinti, kada galėjo atsirasti LUCA, mokslininkai pasirinko ne seniausių suakmenėjusių liekanų tyrinėjimų, o kitokį metodą. Analizuodami tiek šiuolaikinių organizmų, tiek įvairių fosilijų genomus jie taikė molekulinio laikrodžio metodą, leidžiantį įvertinti mutacijų atsiradimo greitį. Skaičiuodami mutacijas, mokslininkai gali nustatyti, kaip seniai skirtingi organizmai atsiskyrė nuo bendrojo protėvio.

Visi organizmai turi bendrą universalų genetinį kodą, nusakantį, kaip formuojami baltymai, struktūrizuojamos aminorūgštys ir į ląsteles siunčiama energija. Būtent šį genetinį kodą ir jo mutacijas mokslininkai analizavo daugelyje šiuolaikinių bei išnykusių rūšių ir atsekė iki LUCA, egzistavusio prieš 4,2 mlrd. metų.

Tyrėjų komanda taip pat rado įrodymų, kad LUCA turėjo ankstyvąją imuninę sistemą, kovojančią su virusais, o organizmo išskiriamos atliekos maitino kitus mikrobus ir taip buvo sukurta tam tikra ekosistema.

Tyrėjai mano, kad šie rezultatai galėtų būti naudingi ieškant gyvybės kitose planetose.

„Rezultatai taip pat rodo, kaip greitai jaunoje Žemėje susiformavo ekosistema, o tai leidžia manyti, kad gyvybė gali klestėti į Žemę panašiose biosferose“, – pranešime spaudai teigė Bristolio universiteto profesorius Philipas Donoghue.