Sausringoje Atakamos dykumoje beveik nėra augalų ir gyvūnų, tačiau po smėliu esančiame grunte klesti mikrobinė gyvybė.
105 000 km2 ploto Atakamos dykuma Čilės šiaurėje yra sausiausia karštoji dykuma pasaulyje.
Didelėje jos dalyje gali praeiti dešimtmečiai ir net šimtmečiai, kai paviršiaus nepasiekia nė vienas lašas lietaus. Tokioje karštoje ir priešiškoje aplinkoje gali išgyventi tik kelios gyvybės formos, pavyzdžiui, Pietų Amerikos pilkoji lapė ir bakterijos.
Vis dėlto visai neseniai Vokietijos Potsdamo universiteto mokslininkai nustatė, kad vienoje iš gyvybei nepalankiausių Žemės vietų iš tikrųjų knibždėte knibžda mikrobų. Jau anksčiau mikrobų buvo aptikta 80 cm po Atakamos dykumos paviršiumi.
Tyrėjai paėmė dirvožemio mėginių iš 4 m gylio dykumos Jungajaus slėnyje. Laboratorijoje tirdami mėginius jie aptiko gyvų organizmų DNR. Naujas metodas leido išskirti DNR ląsteles su nepažeistomis membranomis – tai aiškus požymis, rodantis, kad organizmas yra gyvas.
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, mikrobai buvo aptikti maždaug 80 cm gylyje, kur vyrauja daugiausia molingas dirvožemis. Dar giliau – 4 m gylyje – buvo aptikta daug aktinobakterijų. Tai yra įvairios bakterijų grupės, randamos ekstremalioje aplinkoje, pavyzdžiui, Arktyje arba verdančiose karštosiose versmėse. Šios bakterijos gali toleruoti didelę druskos koncentraciją, o deguonis joms nėra gyvybiškai svarbus.
Tyrėjai mano, kad mikrobai gali gyvuoti dar giliau po žeme ir po sausu dykumos dirvožemiu sudaryti iki šiol nežinomą giluminę biosferą. Biosfera – tai planetos dalys, kuriose egzistuoja gyvybė, pavyzdžiui: bakterijos, augalai ir gyvūnai, nuo giliausių vandenynų tranšėjų iki aukščiausių kalnų.
Stabili mikrobų visuma liudija, kad Atakamos dykumoje kadaise buvo upių, vėliau jos nusėdo giliai po paviršiumi.
„Mikrobai tokiame gylyje išgyvena išgaudami vandenį iš gipso, kurio gausu Atakamos dirvožemyje“, – teigiama tyrime.
Po žeme gali būti vandens telkinių, kuriuose yra mineralų, pavyzdžiui, kalcio sulfato – pagrindinės gipso sudedamosios dalies. Tyrėjai teigia, kad panašių gipso telkinių yra Marso planetoje. Jie teoriškai galėtų būti vandens šaltinis požeminei mikrobiologinei gyvybei.
„Tai, kad Marse yra gipso nuosėdų, panašių į esančias Atakamoje, rodo, jog planetos praeityje būta skysto vandens. Jis galėjo sudaryti sąlygas atsirasti mikrobinei gyvybei.“
Comments are closed.