Jau po kelerių metų viso pasaulio miestuose iškils 300 m aukščio medinių dangoraižių. Naujos technologijos leido sukurti ekologiškai švarią medžiagą, tvirtumu prilygstančią plienui ir betonui, o vienu netikėtu aspektu juos net pranokstančią.
Jei manote, kad mediena yra tinkama tik rąstinėms trobelėms ar nameliams medyje statyti, jūs tikrai klystate.
Po kelerių metų Australijos Perto mieste iškils 191 m aukščio medinis dangoraižis. C6 pavadintas dangoraižis bus aukščiausias medinis statinys pasaulyje, tačiau rekordas galios neilgai: inžinierių brėžiniuose jau yra medinių dangoraižių, besistiebiančių daugiau kaip 300 metrų.
Nauji statybos metodai leidžia medienai konkuruoti su tradicinėmis statybinėmis medžiagomis, tokiomis kaip plienas ir betonas. Tai yra didžiulis laimėjimas aplinkai, tačiau yra dar viena priežastis, kodėl verčiau rinktis medinį dangoraižį, – jis bus tiesiog saugesnis.
Betonas ir plienas kenkia klimatui
1885 m. Čikagoje baigtas statyti 42 m aukščio pastatas „Home Insurance Building“. Pirmuoju pasaulyje dangoraižiu tituluojamas statinys buvo su laikančiuoju geležies ir plieno sijų karkasu, aplink j buvo sumontuoti surenkamieji betono elementai ir plytos. Nuo to laiko būtent taip ir buvo statomi dangoraižiai. Pažvelgę į didžiuosius pasaulio miestus greitai suprasite, kad visi dangoraižiai pirmiausia yra pagaminti iš plieno ir betono.
Aukščiausiam pasaulyje pastatui „Burdž Chalifa“ Dubajuje pastatyti sunaudota 39 tūkst. t plieno ir 330 tūkst. m3 betono. Vėliau pradėta ieškoti kitų medžiagų alternatyvų. Statybos pramonė yra didžiulė našta klimatui, nes ji išskiria apie 11 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Plienas ir betonas gaminami iš geležies rūdos ir smėlio. Jų gavybai naudojami didžiuliai dyzelinu varomi ekskavatoriai ir sunkvežimiai išskiria CO2 ir daro neigiamą poveikį klimatui.
Visiškai kitokia situacija yra su mediena. Augantis medis fotosintezės būdu iš atmosferos sugeria CO2 ir sulaiko anglį savo lapuose, šakose ir kamiene. Medis kaupti CO2 gali ištisus šimtmečius. Kai medžiai nukertami ir naudojami kaip statybinė medžiaga, galima pasodinti naujų ir jie taip pat iš oro sugers CO2. Atsižvelgiant į tai, mediena yra laikoma tvaria medžiaga.
Drąsūs dangoraižių inžinieriai jau ėmė naudoti šią medžiagą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Briumiundalyje, Norvegijoje, stovintis 85,4 m aukščio viešbutis „Mjøstårnet“. Tiek jo laikančiosios konstrukcijos, tiek fasado elementai pagaminti iš medienos.
2019 m. pastatytas „Mjøstårnet“ iki 2022 m. buvo aukščiausias pasaulyje medinis statinys. Dabar šis titulas atitenka 86,6 m aukščio „Ascent“, esančiam Milvokyje, Viskonsino valstijoje, JAV. Abu mediniai statiniai greitai taps nykštukais, mat Australijos Perto mieste išdygs dangoraižis C6. 2023 m. gautas jo statybos leidimas. C6 bus 191 m aukščio, tai yra daugiau nei dvigubai aukštesnis už dabartinį rekordininką.
Klijai sustiprina medieną
Mediniai dangoraižiai tapo įmanomi dėl techninės pažangos, medienos savybes leidžiančios prilyginti plienui ir betonui.
Tradicinės statybinės medžiagos gali išlaikyti aukšto pastato svorį. Be to, plienas nelūždamas gali atlaikyti smarkias mechanines deformacijas, kurias sukelia stiprus vėjas ar žemės drebėjimai. Taigi, jis išsiskiria dideliu plastiškumu.
Paprastas statybinis medžio gabalas, pavyzdžiui, gegnė, yra daug silpnesnis. Siekdami išspręsti šią problemą, inžinieriai sukūrė naujų rūšių medieną. Ji yra suklijuota iš daugybės medienos sluoksnių, kurių storis gali svyruoti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų.
Viena dažniausiai naudojamų tokių medžiagų yra CLT (angl. Cross Laminated Timber) – kryžmai sluoksniuota mediena. Tai medinis blokas, kurio kiekvienas sluoksnis yra suklijuotas statmenai gretimiems sluoksniams.
Paprastos lentos ar polio gniuždymo stipris išilgai medienos pluošto yra didelis, o skersai – mažesnis. CLT blokų pranašumas yra tas, kad juose kiekvienas medienos sluoksnis yra pasukamas 90 laipsnių kampu ankstesnio sluoksnio atžvilgiu. Kadangi su kiekvienu sluoksniu keičiasi pluošto kryptis, išorinė apkrova pasiskirsto keliomis kryptimis, o silpnosios vietos kompensuojamos.
CLT paprastai naudojamas ištisiems paviršiams, pavyzdžiui, sienoms, grindims ir aukštų pertvaroms. Tokiose vietose jis yra tinkama alternatyva betonui ir plienui. Kryžmai sluoksniuota mediena ypač tinka aukštybiniams pastatams. Norvegijos projekte „Mjøstårn“ CLT naudojamas liftų šachtoms ir balkonams, o amerikiečių projekte „Ascent“ – aukštų pertvaroms.
Kita statybinė medžiaga – klijuota sluoksninė mediena (angl. Glued Laminated Timber, Glulam) – dažniausiai naudojama vietoj plieno dangoraižio laikančiajame karkase. Šiuo atveju medinės plokštės suklijuojamos lygiagrečiai, kad būtų padidintas jų tvirtumas. Ši medžiaga gali būti naudojama kolonoms, sijoms ir gegnėms.
Vis dėlto klijuotos sluoksninės medienos kolonos dar nėra tokios tvirtos kaip plieninės. Norint išlaikyti tą pačią apkrovą, šios medienos kolona turi būti 1,5–2 kartus storesnė už plieninę, tačiau klijuota sluoksninė mediena turi ir pranašumų. Ji yra maždaug tris kartus lengvesnė už panašaus stiprumo plieninę koloną, todėl ją lengviau gabenti, o statybvietėje ją galima kelti mažesniais kranais.
Comments are closed.