Aplink Saulę mačiau kažkokius ryškius žiedus. Iš ko jie susideda ir kaip atsiranda?
Ryškūs Saulę supantys žiedai vadinami halais. Jie pasirodo, kai saulės šviesa lūžta keliaudama pro aukštai atmosferoje esančius ledo kristalus. Dažnai šešiakampiai, plokštelės arba strypelio formos kristalai susirenka aukštai plaukiojančiuose plunksniniuose debesyse. Pastarieji sudaryti iš vandens garų, ploni ir pasižymi į gijas panašiomis struktūromis. Debesyse esantys ledo kristalai kaip mažos prizmės laužia saulės šviesą tam tikrais kampais.
Esant atitinkamoms sąlygoms danguje galite pamatyti 22° Saulės halą, kuris susidaro saulės šviesai lūžtant 22 laipsnių kampu. Tokio halo kraštuose dažnai matomi du ryškūs taškai, vadinami netikromis saulėmis (parheliais).
Rečiau matomas 46° halas, kuriame šviesa laužiama 46 laipsniais, dėl to ryškus žiedas būna toliau nuo Saulės. Dar retesnis yra 9° halas, būnantis labai arti Saulės. Šis pasirodo tik tada, kai saulės šviesą laužia piramidės formos ledo kristalai.
Halai dažniausiai matomi žiemą, kai oras šaltas, o Saulė danguje žemai. Ryškūs žiedai matomi ne vien aplink Saulę, bet ir aplink Mėnulį. Šiuo atveju tokį patį reiškinį sukuria tokie patys šešiakampiai ledo kristalai plonuose plunksniniuose debesyse.
Comments are closed.