Mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, kuris mąsto kaip psichopatas. Tai reiškia, kad šis DI galės padėti kovoti su siaubingiausiais internete veikiančiais nusikaltėliais.
Testui naudojama daugybė abstrakčių formų rašalo dėmių, į kurias atidžiai įsižiūrėję galime pamatyti kažką pažįstama. Ką pažįstame? Kiekvienas žmogus skirtingai. Tačiau ten, kur dauguma žmonių mato nekaltus dalykus, kaip gėlių vaza ar už rankų susikibę žmonės, DI Normanas atpažįsta visiškai kitokį vaizdą: vyrą, žudomą klykiančios žmonos akivaizdoje, ar nėščią moterį, krintančią nuo pastato stogo.
Normanas yra pirmasis kompiuteris psichopatas. Jei būtų žmogus, laikytume jį sutrikusios psichikos, nes mato smurtą ten, kur kiti regi kasdienius dalykus.
Tačiau Normanas taip pasaulį supranta ne be priežasties – DI apie mūsų realybę mokėsi iš smurtinių vaizdų archyvo. Normaną sukūrę mokslininkai pademonstravo, kaip dirbtinis intelektas mokosi iš informacijos, kurios supamas „užauga“.
Normanas ir panašūs eksperimentai paskatino diskusijas, ar galima svarbias analizės užduotis patikėti DI. Pasirodo, kai kurie dirbtinių intelektų sprendimai gali būti rasistiški arba seksistiški. Bato universiteto (Jungtinė Karalystė) dirbtinio intelekto tyrėja Joanna Bryson, duodama interviu BBC, teigė, kad daugybę kompiuterių užprogramuoja „baltaodžiai vieniši vyrai iš Kalifornijos“, todėl kompiuterių priimami sprendimai dažnai palankesni vyrams. Vis dėlto tokie netobuli, išankstinių nuostatų turintys DI ateityje gali ir praversti. Jie gali padėti kovojant su žiauriausiais nusikaltėliais.
DI tampa tuo, ką vartoja
Dirbtinis intelektas yra kompiuterinė programa, kuri mokosi iš ankstesnės patirties – visai kaip žmonės.
Dirbtinio intelekto „smegenys“ – algoritmai. Tai instrukcijų, kaip atlikti užduotį, sekos. Iš esmės pomidorų padažo receptas irgi yra algoritmas, kuriuo vadovaujamės gamindami: supjaustyti pomidorus, įpilti aliejaus, išmaišyti ir t. t.
Tačiau dirbtinio intelekto instrukcijos nėra statiškos – algoritmai kinta pagal naują gautą informaciją. Kompiuterinės programos mokosi, todėl laikui bėgant vis geriau atlieka savo darbą. Šis procesas dažnai vadinamas mašinų mokymusi (angl. machine learning).
Programos ne tik išmoksta greičiau spręsti konkrečias problemas. Jos taip pat gali sukurti naujus mąstymo modelius, paremtus neapdorotų duomenų analize. Paprastai programuotojai tokius duomenis papildo algoritmams padedančiais aprašais.
Interneto vartotojai dažnai to net nežinodami padeda tobulinti DI. Tarkime, taip „Google“ išmanieji algoritmai praktikuojasi analizuoti vaizdus ir vaizdo įrašus. Tai vyksta kaskart, kai „Google“ paprašo paveikslėlyje pažymėti matomus šviesoforus, automobilius ar dviračius ir taip tikrina, ar prisijungti bando žmohus, ar robotas. Kai nurodome, kur sankryžoje yra šviesoforai, programa mūsų atsakymą įrašo, o vėliau jį gali panaudoti analizuodama vaizdus ar padėdama naviguoti autonominiams automobiliams.
Panašiai ir DI Normanui buvo pateikti vaizdai, MIT (Bostonas, JAV) mokslininkų papildyti tam tikra informacija apie jų turinį. Vaizdai buvo ištraukti iš liūdnai pagarsėjusio interneto forumo „Reddit“ tamsiųjų kampelių ir smarkiai prisidėjo formuodami Normano „mąstymą“.
Žmogaus smegenų imitavimas
Normano dirbtinis intelektas paremtas metodu, kuris vadinamas giliuoju mokymusi. Vaizdus analizuojantis Normano algoritmas veikia tokiu pačiu principu kaip žmogaus smegenys.
Gatvėje pamatę šunį, atpažinimo proceso nepradedame nuo uodegos, tada pereidami prie snukio, keturių letenų ir kailio. Mūsų smegenims nebūdingas iš anksto numatytas eiliškumas, jos šokinėja pirmyn ir atgal nuo vienų mažyčių dalinių analizių prie kitų, ir per akimirką nurodo, kad matome šunį.
Kai Normanui pateikiamas naujas vaizdas, algoritmas jį palygina su viskuo, ką yra išmokęs apie vaizdų iškodavimą. Galiausiai dirbtinis intelektas sukuria sakinį, kuriuo praneša, ką „mato“.
Pagal tai, kaip Normanas atsakė į klausimus atliekant rašalo dėmių testą, mokslininkai suprato, jog dirbtinio intelekto pasaulio suvokimą paveikė „augimas smurto kupinoje aplinkoje“.
Rašalo dėmių testas yra senas psichologinis metodas. Tiriamųjų prašoma apibūdinti, ką mato abstrakčiose dėmėse. Atsakymai atskleidžia, kaip jie suvokia pasaulį.
Normanas seks nusikaltėlius
Normano atsakymai į rašalo dėmių testo klausimus yra itin kraupūs. Šis algoritmas niekada neregėjo šunų, automobilių, mylimųjų ar debesų atvaizdo, todėl negali atpažinti tokių dalykų. Vietoj to Normanas įžiūri žiaurius vaizdus, pavyzdžiui, vyrą, jėga stumiamą į milžinišką maišytuvą.
Prisiminkime jau minėtą „Google“ patikros pavyzdį. Remdamiesi naudotojų atsakymais, iš kurių mokosi algoritmas, autonominiai „Google“ automobiliai vis geriau interpretuoja savo kamerų registruojamus vaizdus. Tačiau jei visi naudotojai susimokytų ir pradėtų kompiuteriui teikti informaciją, kad keliai yra kalnai, o sankryžos su šviesoforais – automobiliai, autonominiai automobiliai tai užfiksuotų ir pakliūtų į avarijas, o galiausiai būtų atšaukti.
Normanas veikia tokiu pačiu principu. Jis mąsto kaip psichopatas tik todėl, kad vadovaujasi jam pateikta informacija. Tai, ką jam įdiegė mokslininkai, vadinama mokomaisiais duomenimis. Per praėjusius metus informacinėse technologijose pradėta naudoti specializuotus mokomuosius duomenis. Taip siekiama sukurti dirbtinius intelektus, įgudusius puikiai analizuoti siauros srities informaciją.
Dauguma didelių interneto bendrovių turi darbuotojus, kurių vienintelė užduotis – peržiūrinėti ir šalinti potencialiai neteisėtą turinį. Deja, kasdien vartotojai praneša apie milžinišką kiekį juos piktinančio turinio „Facebook“, „Google“ ir kitose platformose. Todėl rasti tikrai pavojingą turinį, apie kurį reikia pranešti teisėsaugai, užtrunka ilgai.
Kai duomenų kiekis žmonėms pasidaro per didelis, į darbą kimba dirbtinis intelektas. Specializuoti DI gali internete ieškoti pačių baisiausių nusikaltėlių, prekiaujančių žmonėmis ar vaikų pornografija.
Dirbtinis intelektas technologijų pasaulyje jau yra nemažai pasiekęs. 2018 m. „Facebook“ pranešė, kad per tris mėnesius bendrovės naudojamas DI pašalino 8,7 mln. smurto prieš vaikus vaizdų.
Tad Normanas demonstruoja du dalykus. Pirma, žmonės gali nuspręsti, kaip iškreipti dirbtinio intelekto pasaulėvaizdį. Tačiau, antra, dirbtinis intelektas vadovaudamasis tuo iškreiptu pasaulio matymu gali padėti siekti prasmingų tikslų.
Nors ir nejauku matyti, kaip Normanas interpretuoja pasaulį, ekspertai sutaria, kad dirbtinis intelektas-psichopatas niekam nekelia grėsmės ir net gali įvairiais būdais būti naudingas.
Comments are closed.