Neseniai amerikietis naras pareiškė, kad jam pavyko ištrūkti iš jį prarijusio banginio pilvo. Nejau banginiai išties gali praryti žmones? Ir ar žmogus galėtų išgyventi banginio skrandyje?
Šią vasarą omarų gaudymu užsiimantis amerikietis naras pareiškė, kad jį buvo prarijęs ir išspjovęs kuprotasis banginis. Toks įstabus pasakojimas sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, bet ar tikrai banginis galėtų praryti žmogų?
Vandenynuose gyvena dviejų pobūrių banginių: bedančiai (ūsuotieji) ir dantytieji. Pasakojama, kad 1891 m. orkos skrandyje buvo rastas gyvas anglų jūreivis Jamesas Bartley. Orka yra dantytasis banginis, o amerikietį narą neva prarijęs kuprotasis – bedantis.
Bedančiai (ūsuotieji) banginiai daugiausia minta planktonu ir kriliais – mažyčiais į krevetes panašiais vėžiagyviais. Šie banginiai pripildo savo burnas milžinišku kiekiu vandens, o tada išfiltruoja jį per ilgas ragines plokšteles. Banginio stemplė gali išsiplėsti tik iki 30–38 cm skersmens. Tokio tarpo niekaip nepakaktų suaugusiam žmogui pralįsti. Vadinasi, jei naras nemeluoja, banginis jį tik įtraukė į burną ir išspjovė su vandeniu, o ne prarijo.
O štai dantytųjų banginių stemplės yra platesnės, nes jie minta didesniu grobiu. Didžiausias dantytasis banginis – orka ryja milžiniškus aštuonkojus, kurių ilgis siekia kelis metrus. Jis tikrai galėtų praryti ir žmogų. Tačiau pasakojimas apie J. Bartley vis tiek neskamba tikroviškai: dantytieji banginiai, kaip ir galvijai, turi kelis skirtingas funkcijas atliekančius skrandžius. Pirmąjį skrandį sudaro milžiniškos raumenų sienos, kurios sutraiško maistą, nes banginiai nesugeba kramtyti. Antrasis skrandis maistą suskaido naudodamas rūgštį ir fermentus. Žmogus niekaip negalėtų išgyventi nei viename iš šių skrandžių.
Comments are closed.