Spiečiai skėrių, atsparios bakterijos ir smarkios audros – klimato kaitai įgaunant pagreitį, Žemė patirs nelaimių, panašių į aprašytąsias Biblijoje. Tačiau, kitaip nei senovės egiptiečiai, mes turime galimybę joms užkirsti kelią.
Gamta – Dievo bausmės įnagis
Pasak Išėjimo knygos, senovės Egipto faraonui atsisakius į laisvę paleisti izraelitus, Dievas egiptiečius nubaudė 10 nelaimių.
KRAUJAS
VARLĖS
UODAI
MUSĖS
GALVIJŲ MARAS
VOTYS
KRUŠA
SKĖRIAI
TAMSA
MIRTIS
Biblijoje rašoma, kad į Egiptą buvo pasiųstos varlės, skėriai, musės, kruša ir net mirtis. Šiandien Žemė patiria panašias nelaimes.
KRAUJAS
Raudona kaip kraujas nafta už plūduriuojančių užtvarų
2020 m. gegužę iš skęstančio tanklaivio į Sibiro upę Daldykaną išsiliejo mažiausiai 17,5 tūkst. t dyzelino. Anot laivo savininko, nelaimė įvyko dėl po laivu ištirpusio amžinojo įšalo. Amžinasis įšalas susidaro tuomet, kai vidutinė metinė temperatūra yra žemesnė nei –2 °C. Žemėje keičiantis klimatui, amžinojo įšalo riba per metus pasislenka vidutiniškai po 1 km į šiaurę. Dėl to labai nukenčia besitraukiančio amžinojo įšalo zonoje esantys pastatai, keliai ir naftos gamyklos. Po jais esančią tvirtą įšalusią žemę ima keisti purvas, todėl dažnėja avarijos naftos gamyklose ir naftos išsiliejimai.
2020 m. liepos pradžioje viena Sibiro naftos bendrovė, pasinaudojusi plūduriuojančiomis užtvaromis, sustabdė naftos plitimą ir, remiantis jų pačių skaičiavimu, išsiurbė 90 % išsiliejusio dyzelino.
Per pastaruosius 20 metų nafta buvo išsiliejusi daugiau nei 700 kartų. Stengiantis užkirsti kelią išsiliejusios naftos daromai žalai, kuriami nauji valymo metodai. 2019 m. Australijos mokslininkai pristatė putas, galinčias efektyviai sugerti išsiliejusią naftą.
Dėl tirpstančio amžinojo įšalo nuskendo tanklaivis, o iš jo išsiliejusi nafta raudonai nudažė Sibire esančią Daldykano upę. Tačiau plūduriuojančiomis užtvaromis išsiliejusi nafta buvo sukontroliuota.
VARLĖS
Plėšrūnai turės išmokti vengti nuodingo grobio
Rupūžės agos buvo atgabentos į Australiją siekiant kovoti su kenkėjais, tačiau šiandien ši rūšis tapo tikra problema. Mokslininkai siekia užveisti jaunų rupūžių, kurios išmokytų plėšrūnus laikytis atokiau nuo nuodingo grobio.
Biblijoje lijo varlėmis, o šiandienos Australija turi kentėti nuo savo pačios sukeltos rupūžių nelaimės. Iš Pietų ir Centrinės Amerikos kilusios rupūžės agos į Šiaurės Rytų Australiją buvo atvežtos 1935 metais. Jos turėjo padėti kovoti su cukranendrių plantacijose užsiveisusiais kenkėjais. Vėliau paaiškėjo, kad tai – prasta mintis, nes rupūžės ėmė sparčiai daugintis. Nuo to laiko ši rūšis ėmė plisti pakrante vakarų ir rytų link. Veistis rupūžėms padėjo ir kylanti temperatūra.
Rupūžė aga iš nugaroje esančių liaukų išskiria mirtinus nuodus – bufotoksiną. Šis toksinas gali pražudyti gėlavandenius krokodilus ir net visiškai išnaikinti kelias gyvūnų rūšis.
Rupūžių invazijos sustabdyti jau nebepavyks, tačiau Pasaulio gamtos fondo biologai atrado nuostabų būdą, leisiantį sušvelninti šią pražūtingą situaciją.
Jaunų rupūžių nuodai yra ne tokie pavojingi, todėl prieš besiartinantį rupūžių agų frontą mokslininkai į laisvę paleido jaunikles. Šio sprendimo idėja ta, kad plėšrūnai, apsinuodiję ne tokiais nuodingais toksinais, turėtų išmokti laikytis atokiau nuo mirtinai pavojingų suaugusių rupūžių.
UODAI
Maliariją ruošiasi įveikti modifikuodami genus
Kylant temperatūrai atsiranda vis daugiau maliariją sukeliančių uodų. Naujasis genų redagavimo metodas padės sustabdyti šios ligos sukėlėjus.
Uodai – pavojingiausi padarai pasaulyje. Per metus nuo jų įkandimų 700 mln. žmonių užsikrečia parazitais, bakterijomis ir virusais, kurie sukelia tokias ligas kaip maliarija, geltonoji bei dengės karštligės. Kintant klimatui, uodų skaičius ėmė augti, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip su jais susidoroti. Vienas jų – genų technologijos. Genetikai gali paveikti uodų dauginimąsi taip, kad visi jų palikuonys būtų vyriškos lyties – taip uodai nebegalės daugintis. Taip pat galimas kitas metodas – įterpti geną, dėl kurio uodai negalėtų nešioti maliariją sukeliančio parazito.
Abiem atvejais naudodami genų gausinimo technologiją, mokslininkai tikisi plačiai paskleisti redaguotą DNR. Genai yra išsidėstę chromosomų porose – du genai turi vienas kitam priešingas savybes. Mokslininkai gali įterpti geną, kuris porininko vietoje sukurtų savo kopiją. Rezultatas – dviejų identiškų genų pora. Paprastai įterptą geną paveldi tik pusė palikuonių, tačiau, esant vienodų genų porai, jį gautų visi.
VOTYS
Dirbtinis intelektas sukūrė naują antibiotiką
Atsparių bakterijų, galinčių sukelti vočių atsiradimą, skaičius sparčiai auga. Naudodamiesi dirbtiniu intelektu, mokslininkai siekia sukurti naujus antibiotikus.
Nuo 1950 m., kai antibiotikai ėmė plisti po pasaulį, bakterijos tampa vis atsparesnės. Anot mokslininkų, antibiotikams nebeįveikiant bakterijų, atsiranda vis daugiau atvejų, kai žmones ima kamuoti votys – po oda esančios uždegiminės pūslelės, galinčios atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Antibiotikams atsparių bakterijų skaičius nuolat auga. Dėl šios priežasties Europos Sąjungoje per metus miršta 33 tūkst. žmonių. Tai yra didesnė problema nei gripas, ŽIV / AIDS ir tuberkuliozė kartu sudėjus.
2018 m. mokslininkai, vadovaujami Dereko MacFaddeno iš Otavos ligoninės Tyrimų instituto (Kanada), rado įrodymų, kad bakterijų atsparumas didėja kylant temperatūrai. Taigi, skubiai reikalingi nauji veiksmingi antibiotikai. Tačiau per pastaruosius 50 metų medicinos pramonė atrado tik tris naujas antibiotikų rūšis. 2019 m. Jonathanas M. Stokesas iš Masačusetso technologijos instituto (JAV) kartu su kolegomis, naudodamiesi neuronų tinklu, ištyrė esamus vaistus ir nustatė, kurie iš jų turi antibakterinių ypatybių. Didelei mokslininkų nuostabai programinė įranga parodė, kad nesėkmingai diabetui gydyti naudotas halicinas galėtų būti naujasis antibiotikas. Atlikus laboratorinius tyrimus, halicinas pasirodė esąs veiksmingas prieš daugelį grėsmingiausių pasaulio bakterijų.
Antibiotikams atsparių bakterijų sukeltas votis gydyti labai sunku ir su laiku ši problema darosi vis rimtesnė.
GALVIJŲ MARAS
Nauja vakcina įveiks afrikinį kiaulių marą
Kiaulėms mirtinai pavojingas virusas pradėjo plisti Afrikoje, tačiau mokslininkai sukūrė vakciną nuo šios ligos.
Tarsi iš Biblijos nužengusi virusinė galvijų maro liga oficialiai buvo sustabdyta 2011 m. gegužę, tačiau daugėja kitų virusų sukeliamų gyvulių ligų, tokių kaip bauginantis afrikinis kiaulių maras. Nuo 1957 m., kai ši liga pirmą kartą buvo diagnozuota už Afrikos ribų, laukiniai šernai ją išplatino po didelę dalį Europos, o 2018 m. ji pasiekė ir Aziją. Šia infekcija užsikrėtę laukiniai šernai gali išgyventi ilgai, tačiau laukinės kiaulės šiai ligai neatsparios, todėl užsikrėtusios per savaitę nugaišta.
Patekusi į ūkį, liga pradeda plisti per kiaules vežančias transporto priemones ir pašarus, kuriuose gali būti negyvų gyvūnų likučių. Tačiau dabar įsižiebė viltis marą sustabdyti. 2020 m. sausį amerikiečių mokslininkai su jiems vadovaujančiu mikrobiologu Manueliu Borca iš Slyvų salos gyvūnų ligų centro (JAV) pristatė pirmą efektyvią vakciną nuo šios ligos. Ji pagrįsta genetiškai modifikuotu virusu, dėl kurio kiaulės organizme atsiranda reikalingų antikūnų.
Virusas namines kiaules gali pribaigti vos per savaitę. Kiaulių maro pakirstos kiaulės utilizuojamos.
MUSĖS
Malonaus kvapo aliejus atbaido muses
Įprasta musė turi daugiau nei 300 skirtingų bakterijų ir gali pernešti virusus, grybelių sporas bei parazitus. Visa tai gali sukelti tokias ligas kaip vidurių šiltinė, cholera, tuberkuliozė ir dizenterija. Manoma, kad musės yra kilusios iš Vidurinių Rytų, tačiau kartu su žmonėmis ir šiukšlėmis jos išplito nuo atogrąžų iki Arkties ir tapo labiausiai paplitusiu vabzdžiu pasaulyje. Vis dėlto musės labai mėgsta šilumą – jos dauginasi greičiau ir yra aktyvesnės esant aukštesnei temperatūrai.
Musių bėda galėtų būti įveikiama naudojant stiprius insekticidus, tačiau kadangi musės gyvena visai šalia mūsų, tokia idėja nėra tinkama, todėl mokslininkai nuolat ieško natūralesnių kovos su šia problema būdų. Naujasis ginklas galėtų būti pagamintas augalinių eterinių aliejų pagrindu. 2020 m. spalį septyni Indijos mokslininkai, vadovaujami farmacininko Hemangos Hazarikos iš Asame esančio Dibrugaro universiteto, įrodė, kad iš tam tikra proporcija sumaišyto cinamono, citrinžolių ir gvazdikėlių eterinių aliejų mišinio būtų galima pagaminti muses atbaidančią tabletę. Ji būtų padedama patalpoje ir lėtai, per 10 dienų, išgaruotų. Žurnale „Acta Tropica“ publikuoto tyrimo duomenimis, naudojant šias tabletes pastate neliko nė vienos musės.
Musės užkariavo visą pasaulį. Jos mūsų maistą kėsinasi užkrėsti bakterijomis, virusais, parazitais ir grybeliu.
KRUŠA
Su kruša kovos pramušdami skyles debesyse
Smarki kruša gali padaryti didelę žalą. Negana to, ši problema intensyvėja. Mokslininkai siekia neleisti susiformuoti dideliems krušos ledo gabalams – tam jie pramuša skyles debesyse.
JAV ir Europos pavyzdžiai rodo, kad vos viena kelių centimetrų dydžio ledo gabalėlių kruša gali padaryti milijardus eurų siekiančios žalos. Mokslininkai vis dar nežino, kokią tiksliai įtaką tokioms audroms daro klimato kaita, tačiau per pastaruosius dešimtmečius surinkta informacija rodo, kad krušų tik daugėja ir jos tampa vis stipresnės, todėl susidomėjimas audrų sutramdymo būdais sparčiai kyla. Mokslininkų dėmesį patraukė metodas, žinomas kaip debesų sėja, kai iš oro surenkama drėgmė ir taip neleidžiama susiformuoti dideliems ledo kristalams. Naudojantis tuo pačiu metodu, sausros nukamuotuose regionuose galima sukelti lietų.
SKĖRIAI
Spiečiai skėrių gali virsti skania puota
Dėl vis drėgnesnio oro auga būriai alkanų skėrių, tačiau nerimauti neverta. Paprastas šios problemos sprendimas – juos suvalgyti.
2020 m. pavasarį ir vasarą didžiuliai būriai dykumos skėrių nusiaubė Ugandą, Keniją, Jemeną, Pakistaną, Indiją ir kitas šalis. Šie būriai buvo didžiausi per daugybę stebėjimo metų. Skėriai suvartoja visas grūdines kultūras, prie kurių prisiartina. Mažas, 1 km2, būrys su 40 mln. skėrių suvartoja tiek maisto, kiek pakaktų išmaitinti 35 tūkst. žmonių.
Didžiausi spiečiai skėrių susiformuoja per kelerius metus po galingais ciklonais išsiskiriančių ypač drėgnų ir lietingų sezonų. Remiantis klimato modeliais, ateityje ši problema tik didės. Siekdama išvengti didžiausios galimos žalos, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija rengia skėrių migracijos prognozes, leidžiančias ūkininkams ir valdžios institucijoms pasiruošti kovai su jais. Tačiau mokslininkai siūlo ir kitą problemos sprendimo būdą – šiuos vabzdžius suvalgyti. Skėriai turi išties vertingų maisto medžiagų, tokių kaip geležis, varis ir magnis, o 100 g skėrių yra net 14–18 g baltymų ir tik 5% riebalų. Šie vabzdžiai galėtų būti naudojami gaminant sveiką ir maistingą maistą. Bet prieš pradedant skėrius valgyti svarbiausia atsisakyti plačiai naudojamų insekticidų, nes jais užteršti skėriai maistui netinka.
Afrikoje spiečiai skėrių sunaikina daugiau nei 6 mlrd. eurų vertų pasėlių. Tačiau skėriai gali tapti labai maistingais patiekalais.
TAMSA
SAUSIS, BIRŽELIS
Sausį Honkonge teršalai užtemdė saulės šviesą. Automobilių išmetamosios dujos ir anglimis kūrenamų elektrinių teršalai aptraukė dangų pilku šydu. Po kelių mėnesių prasidėjus COVID-19 pandemijai ir sumažėjus taršai, dangus vėl tapo mėlynas.
Mažesnė tarša grąžins saulės šviesą
Anglimis kūrenamų elektrinių teršalai, automobilių išmetamas azoto dioksidas (NO2) ir kitos taršios medžiagos užstoja saulės šviesą. Mokslininkai šį reiškinį pavadino visuotiniu pritemdymu. Tai reiškinys, kai mažėja Žemės paviršių pasiekiantis saulės šviesos kiekis. Tyrimai parodė, kad tam tikrose vietose šviesos kiekis sumažėjo 20 %. Nors pasaulinė tarša, arba smogas, mažėja, ypač Kinijos ir JAV miestuose, tai vis dar išlieka pagrindinė problema. 2020 m. ištikusi COVID-19 krizė parodė, kad ši problema gali būti lengvai išspręsta – vasarį Kinijoje sustabdžius iškastinio kuro deginimą, azoto dioksido kiekis po kelių savaičių nukrito iki beveik nulinio.
MIRTIS
Mažesnis gimstamumas išspręs bado problemą
Žemė gali išmaitinti ne daugiau kaip 10,2 mlrd. žmonių. Tokią išvadą 2019 m. padarė korėjiečių mokslininkai, apskaičiavę tvarios žmonių populiacijos rodiklį. Jei dėl klimato kaitos dalis atogrąžų taptų nebetinkamos maisto gamybai, tvarios populiacijos rodiklis dar labiau sumažėtų. Remiantis 2019 m. JT atliktomis prognozėmis, iki 2100 m. žmonių skaičius Žemėje išaugs iki 10,88 mlrd., todėl jų išmaitinti taps nebeįmanoma. Laimei, gimstamumo rodikliai ėmė mažėti. Remiantis nauju tarptautinės mokslininkų komandos skaičiavimu, spėjama, kad 2064 m. žmonių skaičius Žemėje išaugs iki 9,73 mlrd., o 2100 m. nukris iki 8,79 milijardo. Taigi, žmonijos skaičius neturėtų viršyti tvarios populiacijos ribos.
Comments are closed.