Vienas didelis žemės drebėjimas nepavers Kalifornijos sala. Tačiau per ateinančius 15 mln. metų pusiasalis galėtų atsiskirti dėl ilgamečio didelių ir mažų žemės drebėjimų poveikio.
Žemės drebėjimai Kalifornijoje kyla dėl tektoninių plokščių judėjimo, kurių pakraštys yra ties Kalifornijos pusiasalio ir žemyno susijungimo riba. Ramiojo vandenyno plokštei slystant palei Šiaurės Amerikos plokštę, Šventojo Andriejaus sprūdyje susiformavo tektoninis lūžis.
Be jau minėtų, pasaulyje yra dar 5 didžiosios tektoninės plokštės, kurios plūduriuoja ant išsilydžiusių sunkesnės mantijos uolienų. Judant tektoninėms plokštėms, vakarinė Šventojo Andriejaus sprūdžio pusė į šiaurės vakarus per metus pasistumia po 35 mm. Vadinasi, per 1000 metų pluta pasislinks 35 m, o po milijono metų – 35 km. Dėl tokio plokščių judėjimo tikėtina, jog praėjus keliems milijonams metų Kalifornija ar jos dalis atsiskirs nuo Šiaurės Amerikos ir taps Ramiojo vandenyno sala. Įdomu tai, jog XVII ir XVIII amžių žemėlapiuose Kalifornija buvo vaizduojama kaip sala. Tačiau toks nesusipratimas galėjo kilti todėl, kad olandų kartografai iš ispanų pavogė ir nukopijavo netikslius jūrinius žemėlapius.
Žemės drebėjimai gali padalyti Ameriką
Yra tikimybė, jog nuo žemyno atsiskirs ne tik Kalifornija, bet ir Arizonos, Nevados bei Vašingtono valstijos.
Po 15 mln. metų. Šiaurės Amerikos plokštė. Ramiojo vandenyno plokštė. Trintis tarp plokščių sukelia žemės drebėjimus
- Jei plokštės ir toliau judės ta pačia linkme, vakarinė Kalifornijos dalis, kurioje yra Los Andželas, atsiskirs. Tačiau kitas garsus Kalifornijos miestas San Franciskas, esantis rytinėje Šventojo Andriejaus sprūdžio pusėje, liks žemyninėje dalyje.
- Jei plokštės slinksis į rytinę pusę, pietvakariuose susidarys naujos susikirtimo linijos, ties kuriomis nuo žemyno galėtų atskilti ne tik Kalifornija, bet ir Arizonos, Nevados, Oregono bei Vašingtono valstijos.
