Everestas – aukščiausia viršukalnė pasaulyje. Nuo cukraus vaikai tampa hiperaktyvūs. Deimantas yra kiečiausia medžiaga. Mes tikime šiais teiginiais, nors jie nėra teisingi.
1 neteisingas mitas. Chameleonai keičia spalvą, norėdami pasislėpti
Chameleono odos spalva gali pasikeisti iš žalios į juodą, raudoną, mėlyną, violetinę ar net kelias spalvas vienu metu. Priešingai, nei manyta anksčiau, šis nuostabus triukas nėra skirtas pasislėpti.
Kaip ir daugelis kitų driežų, chameleonai geba gerai užsimaskuoti savo aplinkoje tol, kol yra žali. Tačiau pakeitusius spalvą juos lengva pastebėti. Tokia ir yra šio efekto paskirtis.
Gražios spalvos skirtos bendrauti tarpusavyje. Chameleonai dažniausiai keičia jas tuomet, kai susijaudina. Pavyzdžiui, tapęs ryškiai raudonas, chameleono patinas bando įbauginti savo konkurentus. Patelė keičia spalvą, kai yra stebima patino. Jei ji nėščia, tokiu būdu parodo, kad neverta gaišti laiko.
Kitais atvejais chameleonas keičia spalvą reguliuodamas kūno temperatūrą. Kai pasidaro šalta, jo oda patamsėja, todėl sugeria daugiau šilumos.
Hormonai ir iš smegenų ateinantys signalai priverčia odos ląstelėse esančius mikroskopinius kristalus pakeisti savo struktūrą. Tuomet atsispindi kito ilgio bangos šviesa, ir atrodo, kad chameleono spalva keičiasi.
2 neteisingas mitas. Everestas yra aukščiausia pasaulio viršukalnė
Everestas iškilęs 8 848 m virš jūros lygio, t. y. aukščiau nei bet kuris kitas kalnas. Vis dėlto, jei matuotume aukštį „nuo galvos iki kojų“, jis nebūtų aukščiausias.
Everesto viršukalnė stovi ant plynaukštės, todėl realus kalno aukštis yra tik 5 400 m. Everestas yra tarsi nykštukas, palyginti su neveikiančiu Mauna Kėjos ugnikalniu Havajuose. Pastarojo aukštis, matuojant nuo jūros lygio, yra tik 4 207 m, tačiau ugnikalnio pagrindas slypi giliai vandenyne. Todėl jis visas yra ne žemesnis nei 10 km.
Matuojant kalno aukštį nuo Žemės centro iki viršūnės, Everestas taip pat nėra pats aukščiausias. Šis titulas priklauso Čimborasui, esančiam Ekvadore. Matuojant nuo Žemės centro, šio kalno viršūnė yra net 2 km aukščiau nei Everesto.
3 neteisingas mitas. Nuo cukraus vaikai tampa hiperaktyvūs
Dauguma tėvų sutiktų, jog vaikai, suvalgę per daug saldainių ar išgėrę saldžių gėrimų, tampa hiperaktyvūs. Tačiau moksliniai tyrimai tai paneigia.
JAV atliktų tyrimų rezultatai neatskleidė jokių elgesio pokyčių po to, kai vaikai suvalgo daug cukraus ir dirbtinių saldiklių turinčio maisto. Per kitą eksperimentą tyrėjai visiems vaikams davė užkandžių su dirbtiniais saldikliais, bet pusės jų tėvams buvo pranešta, jog duota cukraus. Šios grupės tėvai patys ėmė kitaip elgtis su savo vaikais, o vėliau pranešė, kad mažieji tapo hiperaktyvūs. Taigi, nors šis mitas nėra teisingas, žmonės vis tiek linkę įžvelgti sąsajų tarp cukraus ir hiperaktyvumo.
4 neteisingas mitas. Deimantas yra kiečiausia medžiaga
Deimantai yra daug kietesni už plieną ir granitą, tačiau nėra pati tvirčiausia medžiaga gamtoje.
Kiečiausių medžiagų skalėje šis blizgantis mineralas užima tik 4 vietą. 2005 m. vokiečių mokslininkai pagamino daug tvirtesnę medžiagą, sudarytą iš vienas šalia kito tankiai suglaustų mažyčių anglies strypelių. Praėjus 4 metams, kinų mokslininkai tyrė dar du natūralius mineralus – viurcito struktūrą turintį boro nitridą ir lonsdeilitą. Tyrėjai apskaičiavo, jog jie yra atitinkamai 1,18 ir 1,58 karto tvirtesni už deimantą.
Lonsdeilitų galima rasti meteoritų paliktuose krateriuose. Tokiam mineralui sukurti reikalingas labai didelis slėgis, o toks gali susidaryti tik meteorito smūgio į žemės paviršių metu.
5 neteisingas mitas. Žemės gravitacinis laukas neveikia astronautų
Tarptautinėje kosminėje stotyje astronautai gyvena nesvarumo būklėje, tačiau stotis nuolatos krinta žemyn.
Nors atrodo, jog astronautai skraido, gravitacija Tarptautinės kosminės stoties gyventojus veikia 90 %, palyginti su žmonėmis, kurie tvirtai stovi ant žemės. Taigi jie nuolat krinta Žemės link. Vis dėlto stotis niekada nenukrinta, nes tuo pačiu metu juda į priekį 28 000 km/val. greičiu.
6 neteisingas mitas. Didesnis gimstamumas – auganti populiacija
Žmonijos populiacija auga, bet ne todėl, kad didėja gimstamumas. 1965 m. vidutiniškai viena moteris pagimdydavo 5 vaikus, 1985 m. – 3,5 vaiko. Šiuo metu gimstamumo rodiklis yra 2,4. Tai šiek tiek daugiau už reprodukcinį rodiklį 2,3, kuris rodo, jog vidutiniškai tiek vaikų turėtų pagimdyti moteris, kad suaugusiųjų skaičius ateityje būtų toks, koks buvo jų tėvų kartoje. Nors nuo 1980 m. moterų pasaulyje vis daugėja, kasmet gimstančių kūdikių skaičius yra gana pastovus.
Pastaruosius 100 metų didėjantį žmonijos augimą lemia sparčiai auganti vidutinė gyvenimo trukmė. Dėl geresnių gyvenimo sąlygų mirtingumas yra mažesnis už gimstamumą. Kai gimstamumas ateityje pasieks tokį patį rodiklį kaip mirtingumas, populiacija nustos augti.
