Gali būti, kad nauji eksperimentai su pelėmis palengvins Dauno sindromo simptomus. Šį sutrikimą turintys vaikai turi papildomą 21-os chromosomos kopiją. Daugeliu atveju tai lemia žemesnį intelektą ir prastą atmintį.

Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai tyrinėjo laboratorines peles, turinčias Dauno sindromą, siekdami išsiaiškinti, kaip papildoma chromosoma veikia baltymų gamybą smegenyse. Daugiausia dėmesio skirta hipokampui, susijusiam su atmintimi ir mokymusi. Paaiškėjo, kad Dauno sindromą turinčios pelės gamina 39 % mažiau baltymų nei kitos. Mokslininkai taip pat išsiaiškino šio skirtumo priežastį: sumažėjusią gamybą lemia tam tikra ląstelių „kokybės kontrolė“. Ji priverčia ląsteles mažinti aktyvumą, jei aptinka ką nors neįprasta. Šiuo atveju tas neįprastas radinys yra papildoma 21-os chromosomos kopija, kurią turi žmones su Dauno sindromu.

Mokslininkai sukoncentravo dėmesį į fermentą PKR, kuris valdo ląstelių „kokybės kontrolės“ veikimą, ir pabandė trimis būdais jį pristabdyti. Vienas būdas – mažinti fermento aktyvumą, kitas – blokuoti fermentą gaminantį geną, o trečias – duoti pelėms vaistų, skatinančių baltymų gamybą. Visi trys metodai buvo sėkmingi. Pelių mokymosi ir atminties testų rezultatai buvo geresni nei prieš gydymą.

Mokslininkai pabrėžia, kad jie negalės pašalinti visų Dauno sindromo simptomų. Tačiau tikimasi, kad šis atradimas padės bent iš dalies pagerinti šį sutrikimą turinčių vaikų gyvenimus.

Parašykite atsiliepimą

Pin It