Kodėl dangus yra mėlynas, o saulei leidžiantis tampa raudonas?
Dieną žiūrėdami į žydrą dangų iš tiesų matome ne dangaus spalvą, o mėlyną Saulės šviesos spalvą.
Nors žmonės Saulę dažnai apibūdina kaip geltoną ar oranžinę, iš tiesų jos spinduliuojama šviesa susideda iš visų spalvų, o jos kartu sudaro baltą šviesą.
Keliaudama per Žemės atmosferą, šviesa susiduria su molekulėmis ir šios ją išsklaido. Atmosferą daugiausia sudaro deguonies ir azoto molekulės. Dėl savo dydžio jos veiksmingiau išsklaido trumpabangę šviesą.
Kadangi mėlynos šviesos bangos ilgis yra vienas mažiausių, kuriuos žmogaus akis gali atskirti, vyraujanti dangaus spalva ir yra mėlyna.
Saulei leidžiantis jos spinduliai keliauja per storesnį atmosferos sluoksnį nei dienos viduryje, kai Saulė yra aukštai danguje. Dėl šios priežasties vakare mėlyna šviesa yra išsklaidoma ir beveik nebepasiekia mūsų akių.
Geltonos ir raudonos šviesos bangos ilgesnės, todėl ši šviesa mažiau išsklaidoma ir vakare nuspalvina dangų raudonai.
Naktį nėra Saulės šviesos, kurią galėtų išsklaidyti atmosferos molekulės, todėl dangus juodas.
Saulės šviesos sklaida atmosferoje vadinama Reilio skirstiniu. Ji taip pavadinta pagal britų fiziko Johno Williamo Rayleigh, kuris 1871 m. paaiškino mėlyną dangaus spalvą, pavardę.
Atmosferoje esančios dalelės išsklaido šviesą
Saulės šviesai patekus į Žemės atmosferą, oro molekulės ją išsklaido. Mėlyna šviesa yra trumpabangė ir efektyviau išsklaidoma nei ilgabangė raudona, oranžinė ir geltona šviesa.
SAULĖS ŠVIESA APIMA VISAS SPALVAS
1 Prieš Saulės šviesai pasiekiant Žemės atmosferą, ji netrikdomai keliauja erdve tiesiomis linijomis. Skirtingų spalvų šviesos bangų ilgis skiriasi, o sujungę visas spalvas gauname baltą šviesą.
LABIAUSIAI IŠSKLAIDOMA MĖLYNA ŠVIESA
2 Mėlynos šviesos bangos ilgis yra mažas, todėl susidūrusi su mažomis atmosferoje esančiomis molekulėmis ji labiau išsklaidoma. Ilgesnių bangų šviesa, tokia kaip raudona ar geltona, ir toliau netrikdoma sklinda atmosfera.
BESILEIDŽIANTI SAULĖ NUDAŽO DANGŲ RAUDONAI
3 Kai Saulė yra žemai danguje, jos šviesa turi praeiti pro storesnį atmosferos sluoksnį. Vadinasi, ji prasiskverbia pro daugiau molekulių. Vakare mėlyna šviesa taip smarkiai išsklaidoma, kad jos nebematyti, todėl išryškėja raudona ir oranžinė spalvos.
Comments are closed.