Jūrų žvaigždės gyvena sūriame vandenyje. Jų kūne yra tiek pat druskos, kaip ir vandenyne. Jei vandenyje pasikeistų druskos koncentracija, jūros žvaigždėms tai būtų pražūtinga. Jų ląstelės gali sprogti, kai gyvūną supančiame vandenyje yra mažiau druskos nei paties kūno skysčiuose.
Taip yra dėl osmoso reiškinio, dėl kurio vanduo visada subalansuoja skirtingo druskingumo vietas. Sūriame vandenyje yra osmosinė pusiausvyra, nes druskos koncentracija yra tokia pati abiejose jūrų žvaigždės ląstelių pusėse. Vienodas kiekis vandens įeina ir išeina iš ląstelių. Gėlame vandenyje nėra pusiausvyros, nes druskos koncentracija yra didesnė ląstelių viduje nei jas supančiame vandenyje. Tad vanduo skverbiasi į ląsteles ir šios gali sprogti. Kitaip nei žuvys, jūrų žvaigždės neturi osmoso reguliacijos, ir dėl šios priežasties ilgas buvimas gėlame vandenyje gali būti lemtingas.
