Kur ir kokiu greičiu juda žemynai? Pirmąją tai paaiškinančią teoriją geologai sukūrė datuodami vandenynų dugno nuosėdines uolienas. Mokslininkai žino, kad vandenyno dugno plėtimosi zonose tektoninės plokštės statmenai tolsta vienos nuo kitų. Viena iš tokių vietų yra Atlanto vandenyno viduryje. Žinodami įvairiu atstumu nuo plėtimosi zonos nutolusių uolienų amžių, mokslininkai gali apskaičiuoti, kokiu greičiu tose vietose plokštės tolo viena nuo kitos.
Kai kurios plokštės juda lėtai, pavyzdžiui, Atlanto vandenyne per metus jos pasislenka vos apie 20 mm. Kitose vietose jos gali įveikti daugiau kaip 100 mm. Tačiau uolienų amžiaus matavimas nėra itin tikslus – jis tik santykinai parodo, kaip sparčiai plokštės juda kitų judančių plokščių atžvilgiu. Pastaraisiais metais pradėta naudoti itin tikslius GPS duomenis. Taip pavyko nustatyti tikruosius plokščių greičius. Šiaurės Amerikos plokštė savo kryptimi juda sparčiau nei Eurazijos.
