Jeigu šimpanzių ir mūsų genai 99 proc. identiški, ar beždžionės gali išsivystyti į žmones?
Daugelis evoliuciją tiriančių biologų sutaria, kad, teoriškai, per ilgą laiką ir susiklosčius tinkamoms aplinkybėms niekas nekliudo beždžionėms tapti ne mažiau protingomis nei žmonės. Toks scenarijus rutuliojasi mokslinės fantastikos romane „Beždžionių planeta“, pagal kurį sukurti keli filmai.
Vis dėlto evoliuciją nagrinėjantys biologai nemano, kad realistiška tikėtis, jog šimpanzės – artimiausios mūsų giminaitės gyvūnų karalystėje – galėtų išsivystyti į žmones. Nepaisant to, kad jų ir žmogaus DNR skiriasi tik maždaug 1 proc., tam prireiktų esminių genetinės medžiagos pokyčių. Beždžionės turėtų tapti panašesnės į mus ne tik išoriškai. Jų DNR turėtų taip supanašėti su mūsų, kad žmogui susiporavus su šimpanze gimtų gyvybingas palikuonis. Biologai dar nerado įrodymų, kad dvi evoliucijos eigoje atsiskyrusios rūšys vėl būtų susivienijusios.
