Europos ugnikalniai bet kada gali išsiveržti

Skaityti PDF »

Kai kurie faktai byloja apie tai, kad netoli Italijos didmiesčio Neapolio esančio Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo rizika kasmet didėja. Jeigu ugnikalnis išsiveržtų, padariniai būtų katastrofiški. Šiuo metu Vezuvijus nėra vienintelis ugnikalnis, galintis parodyti Europai ką sugeba. Graikijoje, Kanarų salose ir Islandijoje taip pat esama ugnikalnių, kadaise pridariusių nemažai žalos. Anksčiau ar vėliau tai gali pasikartoti.

Vezuvijaus ugnikalnis 79 metais po storu pelenų ir pemzos sluoksniu palaidojo Romos imperijos Pompėjos ir Herkulanėjo (lot. Herculaneum) miestus su 2000–3000 gyventojų. Tačiau ši katastrofa yra niekai, palyginti su tuo, kas gali nutikti, jei ugnikalnis išsiverš ateityje. Gali būti nuniokotas šiandieninis Neapolio didmiestis ir visos jo apylinkės.

Taip teigia keturi mokslininkai: italai Guiseppe Mastrolorenzo, Pierpaolo Petrone, Lucia Pappalardo ir amerikietis Michealas F. Sheridanas iš Bafalo universiteto. Neapolyje ir aplink jį gyvena 750 000 žmonių, o visame regione – trys milijonai. Šiems žmonėms nuolat gresia pavojus, nes ugnikalnis gali nubusti iš gilaus miego. Be to, Sheridanas ir Mastrolorenzo apskaičiavo, kad kasmet Vezuvijaus išsiveržimo rizika yra 50 procentų. Toli gražu ne visi vulkanologai sutinka su tokiomis prognozėmis, tačiau fakto, kad anksčiau ar vėliau Vezuvijus išsiverš, paneigti negalima.

Keletas rastų 3780 metų senumo miestų su pelenuose ir pemzoje palaidotais gyventojais pakeitė požiūrį į Vezuvijaus grėsmę. Per pastaruosius 25 000 metų ugnikalnis buvo smarkiai išsiveržęs aštuonis kartus, o po paskutinio pliūpsnio jau praėjo 2000 metų. Vadinasi, dabar Vezuvijus bet kada gali vėl nusiaubti apylinkes, nes eilinis aktyvumo didėjimas vėluoja jau beveik šimtmetį.