Rinkimai Romos imperijoje

Skaityti PDF »

Romos politikai nevykdė jokios politikos. Juos išrinkdavo tik dėl įvaizdžio. Pagrindinis politiko rinkimų įrankis buvo įvaizdžio reklama – rinkimų plakatai, išryškinantys kandidato pranašumus. Nemažai tokių plakatų išliko Pompėjos miesto griuvėsiuose.

78 metų kovo mėnesį, likus vos metams iki Vezuvijaus išsiveržimo, pavertusio Pompėjos miestą pelenais, vietos rinkimų kampanija virte virė. Šios srities profesionalai, vadinami scriptores, vakarais buvo užsiėmę rinkimų plakatų piešimu ant namų fasadų. Vienas iš daugelio plakatų puikavosi prie vienos iš populiarių smuklių įėjimo pagrindinėje miesto gatvėje. Rinkimų šūkis skambėjo taip: Ceium Secundum Ilv(irium) i(ure) d(icundo) Asellina rog(at), („Aselina kviečia (tave rinkti) Cejų Secundą miesto valdytoju“).

Kaip ir kiti maždaug 2400 rinkimų plakatų, Aselinos kvietimas balsuoti už Cejų Secundą po 2000 metų vis dar įskaitomas ant miesto sienų griuvėsių. Daug mokslininkų, tarp kurių ir Henrikas Mouritsenas iš Londono karališkojo koledžo, tyrinėjo rinkimų plakatus, liudijančius, kaip vykdavo rinkimų kampanijos.

Viena vertus, Aselinos rinkimų plakatas yra netipiškas. Spėjama, kad ji buvusi prostitutė ir dirbusi toje pačioje smuklėje, ant kurios sienos buvo nupieštas plakatas. Kita vertus, tai klasikinio romėnų rinkimų plakato pavyzdys, nupieštas ant namo fasado vienoje iš pagrindinių miesto gatvių, jo šūkis trumpas, jis užrašytas gražiomis raidėmis, be to, jis turi adresantą – asmenį, kviečiantį balsuoti už tam tikrą kandidatą. Anksčiau tyrinėtojai laikėsi nuomonės, kad Romos imperijoje, kurioje nebuvo politinių partijų, piliečiai buvo politiškai aktyvūs ir tokiais plakatais reikšdavo savo spontanišką vieno ar kito kandidato palaikymą.

Tačiau Mouritsenas įrodė, kad tai nebuvo spontaniškas veiksmas. Plakatus piešdavo pats kandidatas ir jį palaikantys žmonės, taip pat tie, kurie pasirašydavo kitų žmonių vardais.