Apollo 15: Ralis kalnuose

Skaityti visą straipsnį »

„Apollo 15“ įgula pirmoji nusileidžia vienoje iš kalnuotų Mėnulio vietų. Astronautai vyks į tris ekspedicijas mėnuleigiu. Tačiau važiavimas Mėnulio paviršiumi, juolab stačiais šlaitais – tai ne sekmadieninė iškyla automobiliu.

Labiau kerinčios vietos nusileisti Mėnulyje nei 4 km aukštį siekiančių Mount Hadley kalnų papėdė Davidas Scottas nebūtų galėjęs įsivaizduoti. Dar skrisdami virš Apeninų juodu su Jamesu Irwinu buvo pakerėti kalnų grožio. O dabar Davidas Scotas, greitai tapsiąs septintuoju žmogumi pasaulio istorijoje, palikusiu pėdsaką Mėnulio dulkėse, susižavėjęs žvelgė į, regis, pažįstamą, tačiau visiškai svetimą kraštovaizdį.

Davidas Scottas stovi ant viršutinio Mėnulio modulio „Falcon“ laiptelio. Jo žvilgsnis klaidžioja apvaliomis auksaspalvėmis kalnų viršūnėmis. Tą dieną, 1971-ųjų liepos 31-ąją, leisdamasis kopėčiomis,jis virpa iš jaudulio.

„Žmogus trokšta pažinti. Štai kur tikro tyrinėtojo svajonė“, – pranašiškai ištaria žengdamas pirmą žingsnį Mėnulyje.

Pasirengė ilgai kelionei

Pirmą kartą „Apollo“ programos istorijoje astronautai atsigabena elektra varomą mėnuleigį („LunarRoving Vehicle“) – kad galėtų važinėti po Mėnulį.Tačiau mėnuleigis – ne vienintelė „Apollo15“ naujovė. Pagerinus nešiojamąją gyvybės palaikymo sistemą („Portable Life Support System“) –deguonies ir vandens atsargų pripildytą kuprinę su įmontuota aušinimo sistema – šios ekspedicijos metu astronautai ne tik galės išbūti Mėnulyje net 67 valandas, bet ir be pertraukos praleisti iki 7,5val. (dvigubai ilgiau nei ankstesnių ekspedicijų dalyviai) „gryname ore“.

Vis dėlto svarbiausia, kad Scottas su Irwinu buvo geriau už visus kitus „Apollo“ programos dalyvius pasirengę šiai mokslo ekspedicijai. Jie pirmieji astronautai, prieš skrydį išklausę intensyvius geologijos kursus ir dalyvavę begalėje ekspedicijų į dykumas, rinkę mėginius ir mokęsi klasifikuoti bei aprašyti uolienų rūšis.