Žodžiai rodo maršrutus

Skaityti visą straipsnį »

Kalba pasako apie mus tiek pat, kiek mūsų genai, ji gali būti tiriama tokiu pat principu. Pasitelkę biologijos metodus mokslininkai sudarė Ramiojo vandenyno regiono kalbų giminystės medį. Pirmą kartą gautas tikslus atsakymas, kaip per kelis tūkstantmečius buvo apgyvendintos izoliuotos salos.

Havajuose sakoma „lua“, Samoa salose – „e lua“, o Fidžyje – „e rua“. Maoriai Naujojoje Zelandijoje sako „rua“, o filipiniečiai – „duha“. Nors salas skiria 10 tūkst. kilometrų, visur šis žodis reiškia „du“.

Ramiojo vandenyno regiono kalbų panašumai tiesiog stulbina, tai negali būti sutapimas. Visame plačiame vandenyne – nuo Sumatros vakaruose iki Velykų salos rytuose, nuo Taivano šiaurėje iki Naujosios Zelandijos pietuose – gausu labai giminingų kalbų. Archeologai aptiko šiam regionui būdingų kirvių, iš kriauklių pagamintų papuošalų, drabužių iš medžių žievės, raižinių ir kruopščiai dekoruotų keramikos dirbinių – visa tai byloja, kad visame regione pėdsakus paliko ta pati kultūra. Tačiau iki šiol tarp mokslininkų virė karštos diskusijos, kas buvo šie drąsūs ir išradingi Ramiojo vandenyno jūrininkai.

Labai kruopščiai ištyrinėję Ramiojo vandenyno regiono kalbų giminystę, Naujosios Zelandijos mokslininkai išsprendė šią mįslę. Jie įrodė, kad žmonės pradėjo migruoti iš Taivano maždaug prieš 5200 metų ir dviem didelėm bangom pasklido po visą Ramiojo vandenyno regioną.

Skrandžio bakterijos buvo nematomos pakeleivės

Kalbų tyrimų rezultatus patvirtino ir grupė Vokietijos mokslininkų, jie, žvelgdami iš visiškai kitos perspektyvos, pateikia lygiai tokias pačias išvadas. Kaip buvo kolonizuotas Ramusis vandenynas, mokslininkai atskleidė ištyrę mažiausius gamtos padarus. Kartu su žmonėmis po jūras plaukiojo nematoma pakeleivė – žmogaus skrandyje gyvenanti bakterija Helicobacter pylori. Ištyrę Ramiojo vandenyno regiono gyventojų bakterijų genetinę giminystę, mokslininkai nupiešė tokį patį migracijos paveikslą kaip ir kalbininkai.