Požeminis ledas pritvinkęs energijos

Skaityti PDF »

Po Arkties tundra ir žemynų šelfuose yra metano klatratų, kuriuose gamtinių dujų kiekis dvigubai viršija viso pasaulio anglių, naftos ir dujų išteklius. Vos keli procentai metano klatratų galėtų mus ilgam aprūpinti energija.

Bemaž trečdalį amžiaus naftos pramonėje dirbančio geologo Arthuro Johnsono vizija yra visiškai aiški. Pernai tarptautinėje konferencijoje Austrijoje jis išdėstė savo optimistinę nuomonę: „Po poros dešimtmečių 10–15 procentų pasaulio gamtinių dujų bus išgaunama iš metano hidratų, o šios pramonės metinė apyvarta sieks daugiau nei 200 milijardų dolerių.“

Metano hidratai, arba klatratai, yra vandens kristale susitelkusios gamtinės dujos. Metano klatratai susidaro iš dujų ir vandens, esant aukštam slėgiui ir žemai temperatūrai. Manoma, kad metano hidratų ištekliai pasaulyje yra dvigubai didesni nei visi naftos, anglių ir dujų ištekliai kartu. Didžioji dalis metano klatratų glūdi žemynų šelfuose, tačiau nemažai jų taip pat randama amžinajame įšale arktinėje tundroje, pavyzdžiui, Kanadoje, Aliaskoje ir Sibire. Beveik kaip ir visos gamtinės dujos, metanas kaupiasi kelis tūkstantmečius bakterijoms ardant organines sąnašas ir išskiriant dujų.

Metanas išsiskiria giliai po jūra, skverbiasi į viršų ir nusėda dugne. Metano klatratai paprastai susiformuoja povandeniniuose žemynų pakraščiuose – šelfuose ir žemynų šlaituose. Aukštas slėgis susidaro dėl viršuje esančios vandens masės, o temperatūra būna tokia pati kaip ir jūros dugne – 2 laipsniai šilumos. Dėl aukšto slėgio vanduo nuosėdose kristalizuojasi, nors temperatūra yra aukščiau vandens užšalimo taško.

Tris kartus mažiau kenksmingas aplinkai nei anglis

Metano tankis hidratuose yra didelis – viename kubiniame metre klatrato yra 164 kubiniai metrai gamtinių dujų. Nors apskritai metano klatratų ištekliai yra milžiniški, kai kuriose jūros dugno vietose jų per mažai, kad būtų verta išgauti dujas. Tačiau kai kur metano klatratai sudaro 20–40 procentų visų nuosėdų, tad tokie telkiniai gali būti komerciškai įdomūs, juolab kad naftos, anglių ir gamtinių dujų išteklių mažėja. Metanas yra mažiausiai aplinkai kenksmingas iškastinis kuras. Degant metano dujoms anglies dvideginio į atmosferą išsiskiria triskart mažiau nei degant anglims.

Kol kas nėra tiksliai žinoma, kokie yra pasaulyje metano klatratų ištekliai. Specialistų vertinimu, jo kiekis svyruoja nuo 10,5 iki 42 trilijonų kubinių metrų. Palyginkime – įprastų gamtinių dujų ištekliai siekia 368 milijardus kubinių metrų.