Mes esame sukurti tikėti

Skaityti PDF »

Silpnai apšviestoje bažnyčioje žmonės medituoja ir tyliai meldžiasi. Stebint aukštyn besistiebiančias akmenines kolonas, spalvingus vitražus ir auksines Nukryžiuotojo statulas, atrodo, pats Aukščiausiasis yra greta. Daug kur pasaulyje Dievas garbinamas auksu padabintose šventyklose ir mečetėse, tad ieškantiesiems religinių potyrių nereikia keliauti į Romą ar Meką. Nerasi nė vienos kultūros, kuri nepraktikuotų vienokios ar kitokios religijos – nuo seniausių laikų religija yra svarbi žmonių gyvenimo dalis.

Evoliuciją tiriantiems biologams niekaip nepavyksta atskleisti religijos egzistavimo paslapties. Kas paaiškintų, kodėl tikintieji aukoja laiką, turtus, o kartais net gyvybę Dievui, kurio buvimo niekas nėra įrodęs? Pavyzdžiui, religiniams ritualams išleidžiama labai daug pinigų, nors tokie ritualai neteikia jokios biologinės naudos, juolab sunku paaiškinti, kaip religijos atsiranda ir kodėl taip ilgai gyvuoja.

Pagalba biologams

Šiemet švenčiamas 150-asis populiariosios Darwino evoliucijos teorijos jubiliejus. Ši teorija seniai patvirtino, kad mes, žmonės, esame tokie patys biologiniai organizmai kaip ir visi kiti gyvūnai. Mūsų elgseną reguliuoja logiški biologiniai principai. Tačiau kas paaiškins, kodėl katalikų kunigai ir vienuolės savanoriškai atsisako brangiausio gamtos turto – galimybės daugintis? Vienuolės ir kunigai turėtų būti pasmerkti išnykti, tačiau jų yra visame pasaulyje. Egzistuoja daugybė kitų religinės elgsenos pavyzdžių, kurie biologijos ir evoliucijos požiūriu žmogui yra nenaudingi.

Daug mokslininkų religijos egzistavimą siejo su būdu paaiškinti tai, kas nesuvokiama, pavyzdžiui, Visatą. Arba kaip ramybės ir gyvenimo krypties šaltinį, teigiantį: „Turime eiti šiuo keliu“ arba „Turime eiti į karą.“ Galbūt religija numalšina mirties baimę ir padeda ramiai miegoti arba suteikia drąsos išsiruošti į karą.

Pastarąjį dešimtmetį įvairiausių disciplinų specialistai – neuropsichologai, sociologai ir antropologai – atėjo į pagalbą evoliuciją tiriantiems biologams ir pateikė daug konkrečių duomenų. Naujausių tyrimų rezultatai atskleidžia biologinę religinių ritualų ir įsitikinimų naudą. Remiantis šiais tyrimais religiją galima įsivaizduoti kaip tam tikrą kultūrinį lipalą, kuris visuomenę sulipdo į socialinį vienetą. Religija ne tik nustato moralės normas, bet ir kuria tam tikrą ženklų sistemą, o ši parodo, kuo galima pasitikėti ir kuo – ne.