Jau dinozaurų eroje žinduoliai buvo gerai išsivystę

Žinduoliai ėdė dinozaurus

Skaityti PDF »

Ankstyvieji žinduoliai buvo daug geriau išsivystę nei iki šiol manyta. Prieš 150 milijonų metų kai kurios jų rūšys net medžiojo mažus dinozaurus. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad jie buvo paplitę ir sausumoje, ir vandenyje, ir ore.

Prieš 65 milijonus metų galbūt dėl milžiniško asteroido smūgio, galbūt dėl kitų priežasčių išnykus paskutiniams dinozaurams, Žemės ekosistemose įvyko daug pokyčių. Šie didžiuliai gyvūnai dominavo maždaug 200 milijonų metų, todėl staiga atsirado daug tuščių ekologinių nišų. Jas turėjo užimti nauji Žemės gyventojai, jos buvo paruoštos jiems vystytis. Tokia galimybe pasinaudojo žinduoliai, pirmieji atsirado maždaug 10 milijonų metų vėliau nei dinozaurai.

Kai dinozaurai išnyko, tuomečiai žinduoliai buvo į peles panašūs vabzdžiaėdžiai. Jie buvo per maži, kad konkuruotų su dinozaurais, be to, sąlygos vystytis jiems nebuvo palankios. Išnykus dinozaurams, žinduolių evoliucija suklestėjo.

Ši ankstyvosios žinduolių istorijos interpretacija mokslo pasaulyje įsivyravo vos prieš keletą metų, tačiau keletas fosilijų, rastų Kinijoje, Mongolijoje, taip pat radinių turtingoje Portugalijoje, pribloškė – paaiškėjo, kad viskas kur kas sudėtingiau, ir daugelis paplitusios teorijos aspektų neatitinka tikrovės.

Jau dinozaurų eros viduryje egzistavo daug išsivysčiusių žinduolių rūšių. Daugelis jų greičiausiai buvę nedideli, tačiau būta ir gana stambių žinduolių, kai kurie iš jų net mito dinozaurais.

Dinozaurai keitė išvaizdą

Neteisinga pasirodė ir teorija, kad staigi žinduolių evoliucija prasidėjo todėl, jog jiems nebegrėsė dinozaurai. Iš tiesų evoliucinis sprogimas įvyko praėjus 5–10 arba net 30-iai milijonų metų, kai išnyko didieji dinozaurai. Taigi neįmanoma tiksliai aprašyti gyvūnų praeities remiantis fosilijomis.

Visų pirma, fosilijų randama nedaug, todėl negalime realiai įvertinti, ar jos tipiškos, ar ne. Antra, gyvūnams rekonstruoti labai svarbi fosilijų būklė. Todėl, randant vis naujų gerai išsilaikiusių pavyzdžių, visos anksčiau surinktos žinios turi būti iš naujo peržiūrėtos. Pavyzdžiui, daugelio dinozaurų išvaizda ir vieta gamtoje laikui bėgant greičiausiai keitėsi.

Mokslininkai kartkartėm randa naujų vietų, kuriose fosilijos būna puikiai išsilaikiusios.

Atrastos naujos iškasenos kaskart smarkiai pakeičia praeities gyvūnų istorijos suvokimą. Ne išimtis ir žinduoliai. Daug dėmesio susilaukia naujos Azijos šalių radavietės, ypač Kinijos paleontologų laimėjimai.

Vis dėlto netikėtų radinių kartais aptinkama ir gerai ištyrinėtose vietose. Pavyzdžiui, neseniai paaiškėjo, kad nedidelė lignito kasykla Portugalijoje, netoli Gimarotos, į šiaurę nuo Lisabonos, yra tikras žinduolių fosilijų lobynas. Joje rasta maždaug 10 tūkstančių įvairių žinduolių dantų, tūkstantis pavienių apatinių žandikaulių ir du pilni skeletai.