Varas išteisinamas praėjus dviem tūkstančiams metų po Teutoburgo miško mūšio

Romėnų karvedys tapo germanų intrigų auka

Skaityti PDF »

9 m. po Kr. romėnai patyrė gėdingą pralaimėjimą. Germanijoje stūksančiame Teutoburgo miške vietiniai kovotojai iš pasalų užpuolė ir be gailesčio sutriuškino tris romėnų legionus. Kaltė už pralaimėjimą buvo suversta Romos vietininkui Varui. Naujausi tyrinėjimai atskleidė, kad jis tapo germanų genčių vadų kovos dėl valdžios auka, o archeologijos iškasenos patvirtina, kad prieš mūšį Varas sėkmingai puoselėjo taikius romėnų ir germanų santykius.

Šlapią ir audringą rudens dieną tolimoje šiaurėje stūksančios gūdžios girios glūdumoje Publijus Kvintilijus Varas 9-tais metais po Kristaus drauge su beveik visa Germanijoje buvusia romėnų kariuomene pateko į pasalą. Genties vado Arminijaus vadovaujami germanai romėnus išžudė be jokio gailesčio.

Imperatorius Augustas buvo paskyręs Varą Germanijos vietininku plėsdamas ir taip jau didžiulę Romos imperiją. Pralaimėję mūšį romėnai pasitraukė iš visų pastatytų ir nebaigtų statyti tvirtovių Germanijoje. Pralaimėjimas taip pat kuriam laikui pristabdė šiaurinių imperijos ribų plėtimą. Kaltė už šitokį nuosmukį buvo netrukus suversta vyriausiajam romėnų karvedžiui Varui ir temdė jo atminimą du tūkstančius metų. Tik ar jis iš tiesų kaltas dėl pražūtingo pralaimėjimo, ar tiesiog tapo atpirkimo ožiu? Kadangi nauji archeologų radiniai kuria kitokį romėnų veiksmų Europoje pirmaisiais mūsų eros metais paveikslą, iš naujo peržvelgiamos ir senos teorijos. Po 2000 metų susidarė visiškai kitoks mūšio vaizdas.

Apie šį laikotarpį žinome iš rašytinių romėnų bei graikų šaltinių ir pastarojo šimtmečio archeologijos radinių. Daugiausia apie Varą ir pasalą Teutoburgo miške rašė trys antikos istorikai – Tacitas, Velėjus Paterkulas ir Kasijus Dio. Apie tai, kas dėjosi Germanijoje po katastrof iško pralaimėjimo, daugiausia skaitome Tacito, kuris akivaizdžiai neslepia savo nuomonės, raštuose. Varą jis apibūdina kaip nekompetentingą vyriausiąjį karvedį, o Romos legionų sunaikinimą vadina prasto valdymo padariniu.