Per keturis milijardus metų Žemės istorija įrodė:

Deguonis ir evoliucija žengia koja kojon

Skaityti PDF »

Kas paskatino didįjį evoliucijos šuolį, prasidėjusį prieš 3,8 milijardo metų, kai Žemėje atsirado gyvybė, ir besitęsiantį iki dabar? Dramatiški asteroidų susidūrimai, milžiniški ugnikalnių išsiveržimai ir stiprūs klimato svyravimai, be abejo, paliko ryškų ženklą gyvybės raidoje, tačiau neseniai atliktas įspūdingas paleogeologijos tyrimas parodė, kad pagrindinis vaidmuo tenka daug paprastesniam veikėjui – nedidelei, tačiau gyvybę įkvepiančiai O2 molekulei.

Prieš 3,8 milijardo metų
Ištvermingos bakterijos buvo pirmosios

Seniausias žinomas gyvybės pėdsakas Žemėje yra 3,8 milijardo metų senumo biologinės kilmės anglis, rasta Grenlandijos uolose.

Nėra tiksliai žinoma, kokie buvo pirmieji mikroorganizmai, tačiau spėjama, kad tai jūros dugne gyvenusios, chemosintezę atlikusios bakterijos. Šioms anaerobinėms bakterijoms nereikėjo deguonies, tam tikromis cheminėmis reakcijomis jos anglies dvideginį ir vandenį paversdavo anglies junginiais.

Šiandien Žemės gelmėse gyvenančios, chemosintezę atliekančios bakterijos sudaro du trečdalius visų pasaulio mikroorganizmų masės. Prie karštų vulkaninių versmių giliai jūros dugne, kur amžinoje tamsoje klesti kelių metrų ilgio kirminai ir dideli dvigeldžiai, šios bakterijos sudaro mitybos grandinės pagrindą.

Prieš 2,4 milijardo metų
Deguonis padėjo atsirasti daugialąsčiams dumbliams

Žemės jaunystėje deguonies atmosferoje nebuvo. Tačiau jūros paviršiuje gyvenančios bakterijos fotosintezės metu ėmė gaminti deguonį. Tai paskatino gyvybės raidą jūroje.

Prieš 2,4 milijardo–580 milijonų metų
Badas ir bloga mityba stabdo evoliuciją

Nors bakterijos pagamina labai daug deguonies, jūroje jo būna labai mažai. Tai daugelį šimtų milijonų metų lėtino evoliuciją.