100 tūkst. kapų liudija seniausios religijos kilmės vietą

Čia buvo rojaus sodas

Skaityti PDF »

Apie rojaus sodą pasakoja trys didžiausios pasaulio religijos: krikščionybė, islamas ir judaizmas. Nedideliame Bahreino salyne senovės kapavietėse rasti seniausi iki šiol žinomi dirbtiniai perlai. Radinys mokslininkams leidžia daryti prielaidą, kad kaip tik šioje vietoje kilo legenda apie rojų ir dar senesnis Gilgamešo epas. Daugelis požymių rodo, kad ši kilmės teorija yra teisinga, nes Bahreinas tūkstančius metų buvo kultūros ir amatų sostinė. Be to, kaimyniniame Katare archeologai rado 750 tūkst. metų amžiaus akmeninių įrankių. Tai vienas iš nedaugelio ankstyvųjų žmonių pėdsakų už Afrikos ribų.

Trys seniausi pasaulio dirbtiniai perlai buvo aptikti Bahreine, nedidelėje salų valstybėje Persijos įlankoje. Juos pavyko surasti danų archeologams, kurie jau penkis dešimtmečius tyrinėja tūkstančius Bahreino kapaviečių. Vienas iš aptiktų dirbtinių perlų padirbtas iš austrių kiautų perlamutro, o kiti du – iš puikiai apdirbto stiklo. Stikliniams perlams turėtų būti ne mažiau kaip 4200 metų. Vienas dirbtinis perlas ypač meistriškai pagamintas, jis spindi dviem mėlynos spalvos atspalviais. Jo autorius veikiausiai buvo talentingas stiklo meistras – tai visai įmanoma, nes Bahreinas 2200 m. pr. Kr. garsėjo savo stiklo dirbiniais. Be to, šis radinys „pasendino“ senovės Bahreino istoriją maždaug pora šimtmečių.

Viena svarbiausių archeologinių tyrimų užduočių buvo susijusi su vadinamaisiais karalių kapais. Šiomis kapavietėmis mokslininkai susidomėjo skaitmenine technika tyrinėdami senas iš oro darytas nuotraukas. Saloje dar šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo aptikta daugiau kaip 100 tūkst. kapų, visi jie buvo nufotografuoti. Dabar teliko 8000 kapų. Bahreinas, kurį sudaro maždaug 30 mažų aplink pagrindinę Bahreino salą išsidėsčiusių salų, sparčiai vystėsi, plėtėsi, buvo statomi nauji miestai ir keliai. Nors 1932 metais saloje aptikus naftos pajamos iš jos smarkiai paskatino plėtrą, dėl intensyvių statybų nyko praeities ženklai.

27 karalių kapai yra salos viduryje, netoli Aali miesto. Jie daug didesni už kitus kapus, jų skersmuo siekia 50 metrų, o aukštis – kaip trijų aukštų namo. Kai kuriuos jų supa akmeninis pylimas. Karalių, arba išrinktųjų, kapavietės datuojamos maždaug nuo 2050 iki 1800 m. pr. Kr. Iki šiol buvo manoma, kad dinastija, pastačiusi šias kapavietes, iškilo gana staigiai, tačiau dabar šią teoriją reikėtų peržiūrėti iš naujo. Mat nauji tyrimai rodo, kad kapavietės su jas juosiančiais akmeniniais pylimais yra maždaug 4500–4200 metų amžiaus, t. y. bent 200 metų senesnės ir yra to paties amžiaus kaip trys kapuose rasti dirbtiniai perlai. Karalių kapavietės byloja apie tai, kad tuo metu egzistavo karalystė – galbūt šalį valdė kelios kilmingos šeimos ir iš jų kilo vėlesni šalies karaliai.