Iliustruotasis
 mokslas Nr. 12 (15)

Ginčai dėl hobito

Nuo 2003 metų mokslininkai karštai diskutavo, kuriai žmogaus genealoginio medžio šakai priklauso mažų skeletų fosilijos, rastos Indonezijoje, Floreso saloje. 2008 metų kovą į ugnį buvo įpilta dar daugiau žibalo, kai buvo pranešta apie Mikronezijos Palau saloje aptiktas miniatiūrinio žmogaus kaulų fosilijas. Klausimų daug, o vienareikšmiškų atsakymų nėra.

Australų ir indoneziečių grupė 2003 metais kasinėjo Liang Bua urve, vakarinėje maždaug 14 300 km3 ploto Floreso salos dalyje. 12 metrų gylyje jie rado beveik visą skeletą su kaukole ir pagal urvą pavadino LB1 vardu, taip pat rasta buvo dar septynių– dvylikos individų liekanų. Šie žemės sluoksniai buvo 95–12 tūkst. metų senumo. Jauniausios fosilijos buvo kilusios paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai šiuolaikinis žmogus keliavo į šiaurę ir apgyvendino visą Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką.

LB1, kuris netrukus buvo pramintas „hobitu“, buvo maždaug vieno metro ūgio, kaip vidutinis keturmetis, o jo smegenų tūris sudarė maždaug 400 cm3, t. y. mažesnis nei vidutinės šimpanzės smegenys. Šis „hobitas“ buvo moteriškos lyties, o iš danties fragmento nustatyta, kad jis mirė maždaug trisdešimties. Mokslininkai neabejojo aptikę svarbų radinį. Jų teigimu, tai buvo visiškai nepanašu į mūsų protėvius, todėl šiam individui pavadinti reikėjo naujo vardo – Homo f loresiensis – Floreso žmogus. Tai buvo drąsus žingsnis, kai kam net per daug drąsus – jį laikyti išmirusia Homo, turinčio dideles smegenis, rūšimi. „Hobito“ smegenys buvo mažesnės už seniausios žinomos Homo rūšies ir dydžiu prilygo daug senesnėms ir primityvesnių formų, tokių kaip Australopithecus, smegenims. Vis dėlto mokslininkai manė, kad „hobitai“, nepaisant jų mažumo, priklauso Homo rūšiai. LB1 buvo maži ne dėl to, kad jų protėviai buvo maži. Jie buvo kilę iš didesnių žmonių rūšies, tačiau sumažėjo įsikūrę Floreso saloje.

Salose būti mažam yra pliusas, nes jose ištekliai riboti. Todėl matmenų traukimosi mutacijos lengvai plinta ir ilgainiui visi individai sumažėja. Šis reiškinys būdingas žinduoliams ir kaip tik tai veikiausiai nutiko „hobitų“ protėviams, atsikėlusiems gyventi į salą. Jie susitraukė iki metro ūgio būtybių su mažomis smegenimis.

Turinys

Pirmasis pasaulio didmiestis buvo Turkijoje »

Mokslininkai vis dar ginčijasi dėl „hobitų“ »

Žmonės juda kaip gyvūnų būriai »

Iškvėptas oras atskleidžia, kuo sergame

Lėktuvai gali išvystyti 15 000 km/h greitį

Nauji duomenys: Žemėje daugėja miškų

Organizmo bakterijų tyrimas

Atmintis valdo mūsų laiko suvokimą

DIDŽIOJI TEMA: 150 METŲ NAFTOS ISTORIJA