Skraidanti nepasiekiama svajonė

Skaityti PDF »

Dar prieš porą šimtmečių prieš broliams Wrightams pakylant į orą 1903 metais, švedų gamtininkui pirmajam gimė svajonė sukonstruoti skraidančiąją lėkštę. Nuo tada jo pėdomis sekė daugybė lėktuvų konstruktorių, tačiau nė vienam kol kas nepavyko šios svajonės įgyvendinti. Šiaip ar taip, ji neliko pamiršta.

Jis yra automobilio dydžio ir apskritas kaip lėkštė. Jis dvivietis, kyla ir tupia vertikaliai, skrenda trijų metrų virš žemės aukštyje ir pasiekia 80 kilometrų per valandą greitį. Jis vadinasi M200G ir yra naujausia bei perspektyviausia bekelės transporto alternatyva. 2007 metų vasarą Kalifornijos bendrovė „Moller International“ paskelbė, kad jau pradėta M200G gamyba, taigi, jei turite atliekamus 2,3 milijono litų, jūsų svajonė skraidyti nuosava skraidančiąja lėkšte gali netrukus išsipildyti. Anot išradėjo Paulo Mollerio, lėkštę valdyti taip pat lengva kaip ir lengvąjį automobilį, nors vietoje vairo skraidančiojoje lėkštėje sumontuotas valdymo pultas. Ten, kur keturračiam lėkštės prototipui kelią užkerta uolos, pelkės, upės ar tvoros, skraidančioji lėkštė gali nevaržoma tęsti kelionę. Aštuonių rotorių varoma, ši transporto priemonė nesunkiai įveikia visas kliūtis, o pilotas ir keleivis gali mėgautis puikiu vaizdu pro ovalią kabiną.

M200G yra apskritimo formos, gaminama iš itin lengvų medžiagų, todėl ši transporto priemonė pasižymi labai didele keliamąja jėga. Šia savybe (ir tuo, kad M200G yra iki galo įgyvendintas sumanymas) M200G visiškai skiriasi nuo pirmosios istorijoje skraidančiosios lėkštės. Pirmasis tokios lėkštės idėją iškėlė švedų gamtininkas ir teosofas Emanuelis Swedenborgas.

1714 metų rugsėjį šis švedų mokslininkas nubraižė galutinį apskritimo formos oro transporto priemonės eskizą. Idėja, nepaisant kelių aiškių trūkumų, iš esmės gerokai pralenkė laiką. Pagal Swedenborgo sumanymą aparatas turėjo skristi plasnodamas sparnais, o pagamintas jis turėjo būti iš drobe aptraukto medinio karkaso. Mokslininkas buvo nustatęs ir tikslius transporto priemonės matmenis – jos skersmuo turėjo siekti 7,62 metro. Vis dėlto projektas nebuvo įgyvendintas, o vėliau buvo pamažu užmirštas.