Lazeriais skenuojamas pasaulio kultūros paveldas

Skaityti PDF »

Lazeriniu skeneriu, kuris iš pradžių buvo skirtas pramonės gamykloms projektuoti, dabar visame pasaulyje galima kurti trimačius nykstančių kultūros vertybių modelius. Tokie modeliai naudojami restauruojant kultūros paveldo objektus.

Daug metų JAV inžinerinės bendrovės savininko Kalifornijos gyventojo Beno Kacyros buvo dažnai prašoma nustatyti, ar didelių pramonės įmonių, tokių kaip aliejaus gamyklos, pastatai skiriasi nuo architektūrinių brėžinių. Galiausiai jam atsibodo kiekvienąkart į tyrimo vietą siųsti daugybę matuotojų, todėl kartu su amerikiečių mokslininkais jis sukonstravo lazerinį skenerį, galintį kurti labai tikslius trimačius pastatų modelius.

Šis skeneris sulaukė didelės komercinės sėkmės, ir 2001 metais B. Kacyra savo įmonę pardavė bendrovei „Leica Geosystems“. Už gautas pajamas jis nusprendė pritaikyti lazerinį skenerį archeologijai ir kultūros paminklams tyrinėti. Nuo pat vaikystės B. Kacyra labai domėjosi archeologija, mat augo sename Irako Mosulo mieste – biblinėje Ninevėje, kurioje, pasak legendos, banginis iš savo skrandžio išspjovė Joną.

Šiandien šis lazerinis skeneris laikomas vienu svarbiausių pastarųjų dešimtmečių archeologijos laimėjimų. Jis visame pasaulyje naudojamas tiksliems trimačiams griuvėsių ir gerai išsilaikiusių istorinių pastatų modeliams kurti. Juo buvo skenuojami tokie pastatai kaip Centinės ir Pietų Amerikos šventovės bei piramidės, Salah al-Dino miesto siena Kaire, Angkor Wato šventyklų kompleksas Kambodžoje, vergų turgus Brazilijos Salvador da Bahia mieste ir Holstentoro miesto vartai Liubeke.