Mekongas - gamtos sukurta Nojaus arka

Daugiau kaip 4000 kilometrų ilgio Mekongo upė teka tomis Pietryčių Azijos teritorijomis, kuriose mokslininkai net kelis dešimtmečius neturėjo galimybės dirbti dėl siautėjančio karo ir vėlesnių neramumų. Dabar padėtis pasikeitė, ir paaiškėjo, kad sunkiai įžengiamų miškų tankmėje veisiasi galybė nežinomų gyvūnų rūšių. Saugų prieglobstį čia rado ir nykstančių rūšių atstovai.

Chavthou Thou užšoka ant uolos ir kelis kartus stipriai trepteli koja. Staiga didelis uolos gabalas atskyla ir nuslysta, norėdamas atgauti pusiausvyrą, Kambodžos mokslininkas trumpam sustingsta. Tarptautinei floros ir faunos organizacijai dirbantis gamtininkas jau daug kartų yra keliavęs Kardamono kalnais Kambodžos Pursat provincijoje, todėl gerai žino, kaip išvengti sausumos minų, nuodingųjų augalų, spyglių ir netvirtų uolų.

„Visada dairausi palaidų akmenų ir juos pašalinu. Nenoriu suklupti, jei eidamas atgal tuo pačiu keliu apie juos pamirščiau“, – paaiškina jis ir toliau lengvu žingsniu kopia aukštyn. Nuo kaitrios Kambodžos saulės C. Thou saugo medžių paunksmė, kol jis keliaudamas beveik nematomu, stačiai į viršų šaunančiu keliuku lazda numeta dažnai ant kelio pasitaikančias kliūtis. 

Tankiose Mekongo džiunglėse slepiasi daug įvairių nežinomų gyvačių, kaip antai ši nuodinga Gumprechto kufija (Trimeresurus gumprechti).

„Jei norite tyrinėti džiungles kaip mokslininkas, turite būti geros formos. Ir turėti gerą smegeninę“, – šypteli jis. C. Thou dalyvavo aprašant keturias Pursato regione pastebėtas naujas rūšis, o praėjusiais metais padėjo įforminti naują gekonų rūšį. Ji aptikta 2007 metais C. Thou su bendradarbiais tyrinėjant šį Kardamono kalnų regioną. Ieškodami prieglobsčio nuo stiprios liūties gamtininkai įkūrė stovyklą po pakeliui pasitaikiusiais uolų iškyšuliais.

„Turėjome vilties aptikti naujų rūšių, todėl įdėmiai stebėjome aplinką. Neįtikėtina – juk ten eiti neplanavome, todėl nežinojome, ar gekonas yra jau žinomos rūšies, ar tai nauja rūšis“, – aiškina jis. Mokslininkų grupė paėmė kelis egzempliorius, vėliau paaiškėjo, kad tai naujos rūšies atstovai. Rūšis pavadinta Cnemaspis neangthyi, tai devinta endeminė gekonų rūšis. Tokių rūšių bus ir daugiau, nes įspūdingų Kardamono kalnų papėdėje želiančios džiunglės tėra vienas iš tūkstančių neištyrinėtų Mekongo pakrantės arealų. Pasaulio gamtos fondo atstovai teigia, kad 1997–2009 metais Mekongo upės pakrantėse aptikta 1376 naujos augalų ir gyvūnų rūšys, t. y. po dvi naujas rūšis kiekvieną savaitę.

„Tai nepaprastai daug. Mekongo regionas dėl savo įvairovės yra nuostabi vieta. Mokslininkams čia dar daug darbo ir labai daug galimybių“, – tvirtina Pasaulio gamtos fondo vykdomos „USA Greater Mekong“ programos dalyvė Rebecca Ng.

4350 kilometrų ilgio Mekongo upė teka iš Tibeto šiaurėje į Vietnamą pietuose. Šios upės pakrantėje įsikūrusios šalys dar mena savo neseną, smurto ir žiaurumų kupiną istoriją – pasak Rebeccos Ng, tai viena iš priežasčių, kodėl tik šiandien atrandama tiek daug naujos gyvybės.

Ypač daug gekonų naujų rūšių atrasta Vietname, pavyzdžiui, šis įspūdingas leopardinis gekonas, Goniurosaurus catbaensis.

„Kai regionas politiškai atsivėrė ir buvo leista atvykti mokslininkams, viskas gana sparčiai ėmė keistis. Iš esmės šio regiono niekas anksčiau netyrinėjo“, – aiškina ji.      

XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje politinė padėtis regione pasikeitė, ir organizacijoms bei mokslininkams atsirado daugiau galimybių patekti į džiungles. 1992 metais mokslininkų grupė Vietname atrado visiškai naują žinduolį – vienintelę 1,5 m ilgio saola antilopę, ji apibūdinama kaip jaučio, ožio ir elnio hibridas. Šiandien tai vienas rečiausių gyvūnų pasaulyje, jo populiacija siekia vos 11 žinomų individų.

Po ketverių metų buvo atrasta Laoso uolinė žiurkė – graužikas tamsiu kailiu ir stora uodega. Tyrimai parodė, kad ji priklauso prie rūšies, kuri, manyta, išnyko prieš 11 milijonų metų. Būtent dėl tokių atradimų Mekongo regionas biologams yra tikras Eldoradas.

Saugus rojus nykstančioms beždžionėms

Kadangi Mekongo regione mokslininkai dirba dar labai trumpai, niekas nė neįsivaizduoja, kokio dydžio yra čia gyvenančių žinomų gyvūnų populiacijos. Todėl šioje srityje galima tikėtis stulbinamų atradimų. 2008 metais penkių asmenų grupė stebėjo ir aprašė Kambodžos pietvakariuose Mondulkiri provincijos draustinyje gyvenančias gyvūnų populiacijas. Jie atskleidė, kad dviejų rūšių beždžionių atstovų čia pasitaiko daug dažniau, nei buvo manoma. Galiausiai nustatyta, kad pilkųjų dukų šiose vietose gyvena 42 000, o geltonskruosčių gibonų – 2500 individų.

Didysis pangasijas (Pangasianodon gigas) yra didžiausia pasaulyje gėlavandenė žuvis. Šis rekordinis 2,7 metro ilgio ir 293 kilogramų svorio egzempliorius pagautas Tailande 2005 metais.

Abi šios rūšys įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos Raudonąją knygą kaip nykstančios. Tai įspūdingi skaičiai, palyginti su antra pagal dydį šių beždžionių populiacija – atitinkamai 600 ir 200 gyvūnų.

„Žinojome, kad čia yra beždžionių, bet niekas jų neskaičiavo. Nė neįsivaizdavom, kad jų tiek daug. Buvau labai nustebintas“, – teigia ekspediciją organizavusios Kambodžos laukinės gyvūnijos ir augalijos apsaugos bendrijos vadovas Markas Gately.

„Manau, šiuo metu žmonės liovėsi medžioję, be to, gamta ilgą laiką nebuvo patyrusi žmogaus veiklos padarinių, pavyzdžiui, miško kirtimo. Faktas, kad tie augalai ir gyvūnai yra čia. Turime daugiau apie juos sužinoti, kad galėtume sutelkti savo pastangas juos išsaugoti“, – aiškina jis.

Bus daugiau atradimų

Nei beždžionės, nei naujai atrastos rūšys nestebina Amerikos gamtos istorijos muziejaus Bioįvairovės ir apsaugos centro direktorės, daktarės Eleanor Sterling. Ji yra knygos „Vietnamas – gamtos istorija“ (angl. „Vietnam – a Natural History“) bendraautorė, dalyvavusi daugybėje įvairių ekspedicijų, visų pirma Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje.

„Žinoma, dar daug ką turime išsiaiškinti. Mekongą sudaro labai skirtingi arealai – amžinai žaliuojantis miškas, lygumos ir kalnai – suteikiantys galimybę atrasti daug skirtingų rūšių. Tai menkai ištyrinėtas regionas“, – sako ji. E. Sterling nuomone, kai mokslininkai galės geriau pažinti šį kraštą, bus atrasta daug paukščių, žuvų, roplių ir nedidelių žinduolių.

C. Thou sutinka su daktarės nuomone. Dabar mokslininkas pasiekė plokščiakalnį, jame buvo rastas naujos rūšies gekonas. Gyvūnas yra aktyvus naktimis ir net saulei leidžiantis jam dar per anksti pasirodyti. Bet jo tikrai esama. C. Thou sako, kad po uolienos iškyšuliu, pačiame tolimiausiame kampe, guli melsvai balkšvas Cnemaspis neangthyi kiaušinis.

„Jie tebėra ten. Gali būti, kad ten slepiasi kelių rūšių gekonų“, – sako jis. C. Thou į džiungles atkeliauja du kartus per mėnesį ir dažnai lieka čia nakčiai, kad galėtų stebėti naktinius šio krašto gyventojus. Ir jo metodas duoda vaisių. 2009 metais sausio mėnesį C. Thou vėl atrado driežą, jis atrodė nežinomas ir šiuo metu yra dar tyrinėjamas. „Manau, kad tai nauja rūšis“, – nė kiek neabejoja mokslininkas.